• רבי יוסי הגלילי אומר אין זקן אלא מי שקנה חכמה. קידושין לב' – ב. שלבי הסולם, מועדים, מהו ענין יסורים בעבודה Rabi Josi iš Galilėjos sako: Senas – tas, kas įgijo išmintį. (Talmudas, Kidušin 32 – 2), (Šlavei haSulam „Kentėjimai dvasiniame darbe“)

Praktinė Halacha (Įstatymai) 

„MEZUZA“

I. M. Lav

Pagal tradiciją, praeinant pro „mezuzą“ – įeinant į namus ar išeinant iš jų – prie jos pridedama ranka, kuri po to bučiuojama. Šio papročio prasmė – priminti apie tas dvasines vertybes, kurias atspindi „mezuza“.

Kūrėjo Vardas „Š-a-d-a-i“ parašytas antrojoje „mezuzos“ pusėje (dažnai ir ant „mezuzos“ futliaro) reiškia „Visagalis“. Tačiau kabalistinėse knygose nurodoma, kad jis turi ir simbolinę prasmę, tiesiogiai liečiančią „mezuzos“ priedermę: jis šifruojamas kaip žodžių ישראל דלתות שומר – „Izraelio durų sargas“ sutrumpinimas.

Jeruzalės Talmude pasakojama, kaip kartą rabi Jehuda Hanasi [1] gavo labai vertingą dovaną nuo galingo kitos šalies valdovo. Kaip atsakomąją dovaną rabi Jehuda pasiuntė... „mezuzą“. Tai sukėlė nepaprastą valdovo nepasitenkinimą: „Kaip?! Aš pasiunčiau jam tokią brangią dovaną, o jis atsakė man niekučiu, kurio vertė netgi lygintis negali su mano dovanos verte! Tai ne kas kita, kaip tik manęs bei elementaraus mandagumo nepaisymas!“. Sužinojęs apie tai, rabi Jehuda atsakė: „Tu man pasiuntei dovaną, kurią aš būsiu priverstas visą laiką saugoti, o aš pasiunčiau tau dovaną, kuri pati saugos tave visą gyvenimą...“

Babilono Talmude traktate Avoda zara pasakojama dar viena istorija apie „mezuzą“: apie tai, kad būtent ji buvo viena priežasčių to, kad žymusis geras (prozelitas, nejudėjas, perėjęs į judaizmą) Onkelos [2], Penkiaknygės vertėjas į aramėjų kalbą, nusprendė prisijungti prie judaizmo. Jam padarė labai gilų įspūdį tas faktas, kad žemiški valdovai tik tada gali ramiai miegoti, kai jų rūmus saugo daugybė tarnų ir karių, – tuo tarpu kai Kūrėjas leidžia savo tarnams, vykdantiems jo valią, ramiai miegoti savo namuose, o Jis, „Izraelio durų sargas“, Pats saugo juos...

Taigi, kaip apipjaustymas išskiria judėjų kūnus iš visų pasaulio žmonių kūnų, kaip „kipa“ ir „cicit“ išskiria judėjų drabužius iš visų pasaulio žmonių drabužių – taip „mezuza“ išskiria judėjų namus iš kitų namų.

[1] Rabi Jehuda Hanasi (paprastai Talmude vadinamas tiesiog Rabi) – Mišnos užrašymo iniciatorius ir jos galutinio varianto redaktorius. Sanhedrino ir svarbiausios ješivos Izraelio Žemėje vadovas, Izraelio tautos dvasinis vadas (apie 135 – 200 m.e.m.). Taip pat buvo Izraelio tautos atstovu Romos ir kitų tautų akyse, be kita ko, sugebėjo pasiekti žymių laimėjimų Izraelio naudai ir daugelio antijudėjiškų dekretų atšaukimo. Gyveno Beit-Šearimo ir Cipori miestuose, žemutinėje Galilėjoje, palaidotas Beit-Šearime.

[2] Onkelos (35-120 m.e. m.) – romėnas, perėjęs į judaizmą. Išvertė Torą į aramėjų kalbą, kuria tuo metu kalbėjo judėjai. Savo paprastumo ir suprantamumo dėka Onkelos vertimas – su Toros išminčių pritarimu – tapo labiausiai paplitusiu Toros vertimu visoje judėjų diasporoje.