• Esteros pasninko laikas: kovo mėn. 13 dieną nuo 04:55 val. iki 19:07 val.
• אחר הדברים האלה גדל המלך אחשורוש את המן בן המדתא האגגי וינשאהו וישם את כסאו מעל כל השרים אשר אתו.אסתר ג' – א Po šitų dalykų Karalius Achašverošas išaukštino Hamaną ben Amidatą Agagietį, ir iškėlė jo sostą virš visų kunigaikščių. (Estera 3 – 1)
• הגמרה במסכת מגילה , דף ז' כותבת: אמר רבא חייב איניש לבסומי בפוריא עד דלא ידע בין ארור המו לברוך מרדכי Išminčiai pasakė: „Privalo žmogus per Purimą išgerti tiek, kad neatskirtų tarp „prakeiktas Hamanas“ ir „palaimintas Mordechajus“. (Talmudas, Megila 7)

Praktinė Halacha (Įstatymai) 

„Šmone esre“ שמונה־עשרה

I. M. Lav

Malda שמונה־עשרה „Šmone esre“, dar vadinama עמידה „Amida“, yra visų trijų kasdieninių maldų ašis. Jos pavadinimai atspindi jos sandarą ir maldos būdą.

 שמונה־עשרה išvertus reiškia aštuoniolika ir iš esmės ši malda sudaryta būtent iš aštuoniolikos palaiminimų. „Iš esmės“ todėl, kad po Antros Šventyklos sugriovimo prie šios maldos buvo pridėtas dar vienas palaiminimas – „Ir te nebus vilties kurstytojams“. Vienok, „שמונה־עשרה“ išsaugojo savo pavadinimą, kuriuo ji buvo žinoma liaudyje. Kita priežastis yra tame, kad tikima, jog ateis diena, kai dings būtinumas melstis dėl apsaugojimo nuo kurstytojų ir kitų piktadarių ir malda toliau liks sudaryta iš 18 palaiminimų.

Žodis עמידה („amida“) reiškia „stovėjimas“. Taip ši malda vadinasi dėl to, kad ją reikia sakyti stovint – kojos suglaustos, negalima pasisukti nei į kairę, nei į dešinę – kad nenukrypti nuo priedermės prieš Kūrėją atlikimo.  

Pranašas Jechezkelis sako apie angelus: „Kojos pas juos – kaip viena tiesi koja“. Tai yra, angelai stovi tvirtai suglaudę kojas ir skaitydami maldą „Šmone esre“, darome taip, kaip jie.

Tie, kurie meldžiasi už Izraelio žemės ribų, skaito „שמונה־עשרה“ atsisukę veidų į Izraelio pusę – kaip pasakė Šlomo (Saliamonas) savo maldoje Šventyklos pašventinimo metu (Malachim 1, 8): „Ir melsis jie į savo šalies pusę“. Judėjai, kurie yra Izraelio Žemėje, atsisuka į Jeruzalės pusę, apie tai karalius Šlomo sako toje pačioje maldoje: „Ir melsis jie atsisukę į miesto, kurį Tu išrinkai, pusę“. Esantys pačioje Jeruzalėje meldžiasi pasisukę veidu Šventyklos kalno, ant kurio stovėjo Šventykla, kryptimi. Kaip sako karalius Šlomo: „Ir melsis jie  atsisukę į tą vietą ir pašlovins Tavo vardą“.

„שמונה־עשרה“ reikia sakyti pašnibždomis, kad netrukdyti šalia esančiam, su dideliu pagarbumu, giliame susikaupime, sukoncentravus visas savo mintis ir jausmus į maldą.