• הסכך צריך להגן מן השמש, וכל זמן שהסכך חוסם את רוב קרני השמש – כשר, שרובו ככולו. סוכה ב – א Sukos stogas turi apsaugoti nuo saulės, ir visada kol Sukos stogas apsaugo nuo daugumos saulės spindulių, tokia Suka – „košerinė (tinkama)“ (Iš Sukos įstatymų)
• Linksmos Sukot šventės! !חַג שָׂמֵחַ
• שִׁבְעַת יָמִים, תָּחֹג לַיהוָה אֱלֹהֶיךָ, בַּמָּקוֹם, אֲשֶׁר יִבְחַר יְהוָה: כִּי יְבָרֶכְךָ יְהוָה אֱלֹהֶיךָ, בְּכֹל תְּבוּאָתְךָ וּבְכֹל מַעֲשֵׂה יָדֶיךָ, וְהָיִיתָ, אַךְ שָׂמֵח. דברים טז' – טו Septynias dienas švęsk Kūrėjui savo Dievui, toje vietoje, kurioje Jis išrinks, nes palaimins tave Kūrėjas visme derliuje ir visuose tavo rankų darbuose, ir būsi tik džiaugsme. (Dvarim 16 – 15)

Praktinė Halacha (Įstatymai) 

Pesachas

I. M. Lav

Šventės pavadinimai

Ši šventė turi keturis pavadinimus: 1. Avivo šventė; 2. Laisvės šventė; 3. Macot šventė; 4. Pesach.

Avivo švente jis vadinasi todėl, kad vyksta būtent avivo mėnesį, gamtos klestėjimo laiku, kai laukuose sunoksta derlius. Juk po pirmos šventės dienos į Šventyklą reikia pristatyti omerą - tam tikrą kiekį naujo miežių derliaus. Laisvės švente jis vadinasi todėl, kad pažymi išėjimo iš Egipto vergovės datą. Neatsitiktinai ši šventė vadinama „mūsų išsivadavimo laiku“ (tuo tarpu Sukot vadinama „mūsų džiugesio laiku“, o Šavuot - „Mūsų Toros dovanojimo laiku). Macot švente vadinasi todėl, kad tuo laiku negalima valgyti „chameco“, o pirmąją šventės naktį reikia valgyti macą (ivritu dgs. - מצות macot) - kaip prisiminimą apie macą, valgytą skubiai pasitraukiant iš Egipto. Ir galiausiai - Pesachu ši šventė vadinama pagal ypatingo aukojimo pavadinimą, atliekamo 14 nisano dieną. Šis aukojimas atspindi prisiminimą apie stebuklą, kurį Kūrėjas atliko Izraeliui Egipto „pirmagimių išnaikinimo“ bausmės metu. Tą naktį Egipte nebuvo nei vienų namų, kuriuose nebūtų miręs pirmagimis - „nuo faraono pirmagimio, kuris turi sėdėti soste, iki kalinio, sėdinčio belangėje ir visi gyvulių pirmagimiai“ - išskyrus judėjų namus. Pasakyta Toroje, kad atlikdamas „pirmagimių bausmę“ egiptiečių namuose, Kūrėjas praleido „pasach“ (פסח) judėjų namus. Todėl šventinė auka ir visa šventė vadinasi Pesachas.

Toroje ši šventė vadinama macot švente, tačiau išminčiai vadina ją tiesiog Pesachu. Kodėl taip yra? Talmude, traktate „Brachot“ pasakyta, kad „tfiline“, kuris yra uždedamas paties Kūrėjo, yra parašyta viena eilutė: „Ir kas, kaip Tavo tauta, Izraelis, viena tauta žemėje?“ Pasakė Kūrėjas judėjams: „Jūs paskelbėte Mano vardą žemėje - o Aš paskelbiu jūsų vienybę taikoje. Jūsų „tfilinuose“ parašyta: „Klausyk, Izraeli, Kūrėjas - mūsų Dievas, Kūrėjas - vienas“. Ir Aš rašau Mano „tfiline“: „Ir kas, kaip Tavo tauta Izraelis, vieninga tauta žemėje?“ Iš čia matyti abipusės meilės ir pagarbos jausmas tarp Kūrėjo ir Jo tautos. Ir apie šią vienybę taip pasakyta knygoje Šir aŠirim: „Aš priklausau mano mylimajam, o jis - man“. Taip yra ir su Pesachu: Kūrėjas vadina jį Toroje macot švente, kad pabrėžti judėjų nuopelną, kai besąlygiškai klausė Jo Egipte, kai Jis liepė paaukoti Pesacho auką ir išeiti iš Egipto, o jie taip paskubėjo įvykdyti Jo įsakymą, kad tešla nespėjo išrūgti ir jie valgė macą. O iš kitos pusės - Pesacho pavadinimu norima pabrėžti ne savo nuopelnus, o Kūrėjo malonę, Kuris išgelbėjo jų namus Egipte nuo „pirmagimių bausmės“.

Pesachas, įamžinantis išėjimo iš Egipto stebuklą, atspindi smulkiausias šio stebuklingo įvykio, padėjusio pamatą judėjų tautos susiformavimui, smulkmenas. Visas išėjimas iš Egipto, iš esmės buvo sąjungos tarp Kūrėjo ir judėjų tautos patvirtinimas, Kūrėjo pažado duoti Abrahamo palikuonims Knaano žemę įgyvendinimas: išėjimo tikslas buvo Toros gavimas, ir Izraelio tautos, kuri gavo laisvę, pažadėtos žemės užvaldymas.

Charakteringas šios šventės bruožas - skrupulingai visais laikais vykdomas įstatymas - tai draudimas Pesacho metu valgyti, matyti ir net turėti savo valdose „chamecą“, tai yra raugintą tešlą ir gaminius iš jos. Kaip mums pasakoja Tora, Izraelio sūnūs buvo priversti palikti Egiptą paskubomis, spaudžiami faraono ir egiptiečių, kurie buvo išgąsdinti ir didžiai nusiminę dėl visų Egipto pirmagimių mirties. Tad jiems nebuvo laiko netgi tam, kad pasiimti maisto atsargų į kelionę, o tešla, kurią jie pasiruošė, nespėjo išrūgti. Todėl išeidami iš Egipto, jie pasiėmė su savimi tik macą - „Neraugintų papločių, nes tešla neišrūgo“.

Draudimas Pesacho metu valgyti „chamecą“ turi du tikslus: visų pirma - tai išėjimo iš Egipto, iš kurio Kūrėjas išvedė „stipria ranka“, įamžinimas; o antra - amžinas priminimas visoms ateinančioms kartoms apie tikėjimą į Kūrėją, kuriuo buvo apdovanoti tada išėjusieji iš Egipto, nežiūrint į tai, kad iš jų buvo atimta bet kokio dvasinio pasiruošimo tam galimybė. Jie nepasiruošė maisto atsargų, pilnai pasikliaudami tuo, kad Kūrėjas, Kuris išvadavo juos iš faraono valdžios, aprūpins juos dykumoje. Šia nuostabia tų laikų kartos savybe vėliau žavėjosi pranašas Jermijahu „Taip pasakė Kūrėjas: pamenu Aš malonę tavo jaunystės, tavo jaunosios meilę - kaip tu ėjai paskui Mane dykumoje, žeme, kuri niekada nebuvo apsodinta...“.

Taigi, „chameco“ pašalinimu ir macos naudojimu maistui yra primenama sau apie Kūrėjo didybę ir apie aukščiausią tikėjimą - be jokių svyravimų, be abejonių, kuriuo pasižymėjimo karta, išėjusi iš Egipto.