• Ir pasiuntė (Balakas) pasiuntinius pas Bilamą ben Beorą į Petorą..., kad pašaukti jį, sakydamas: Štai tauta išėjo iš Egipto ir „uždengė“ visą žemės paviršių, ir ji įsikūrė priešais mane. Ir dabar, ateik, prakeik man šią tautą, nes ji stipresnė už mane, gal tada aš pajėgsiu sumušti ją ir išvarysiu iš žemės, nes aš žinau, ką tu palaimini, tas būna palaimintas, o ką prakeiti, tas būna prakeiktas. (Bemidbar 22 – 5, 6)
• !שבת שלום
• Šabat Šalom!

Praktinė Halacha (Įstatymai) 

Šeimyninio gyvenimo tyrumas

I. M. Lav

“Izraelio viltis - Kūrėjas” - kaip “mikve” apvalo susitepusius, taip Kūrėjas apvalo Izraelį. (Jona 8, 9)

Apžvelgėme įstatymus ir papročius, susijusius su vestuvėmis. Dabar pereisime prie įstatymų, kurie reguliuoja šeimyninį gyvenimą ir pradėsime nuo pagrindinio klausimo: Kaip nustatoma vestuvių data?

Kaip jau buvo minėta, nustatant vestuvių datą nėra orientuojamasi pagal galimybę išsinuomoti geresnę salę, pagal egzaminus, atostogas arba artimųjų sugrįžimą iš užsienio. Į šiuos faktorius dėmesys kreipiamas tik tada, jei jie sutampa su pagrindiniu - su jaunosios menstruacijų ciklu. Reikia žinoti, kad menstruacijų metu jaunikis negali prie jaunosios prisiliesti, ji skaitosi נדה “nida“ ir tik po to, kai ji nustatys „švaros ribą“ ir atskaičiuos “septynias švarias dienas” (apie tai bus pasakojama vėliau), pasiners į “mikvos” vandenį - tik tada ji gali įeiti į santuokinį ryšį. Vadinasi, dienos, tinkamos “chupai”, yra dienos, sekančios po “septynių švarių dienų”.

Kas tai נדה? Kas tai “septynios švarios dienos”? Ir galiausiai, kas tai “mikve”?

Pirmiausiai reikia pasakyti, kad visa šeimyninio gyvenimo tyrumo tema yra viena iš pačių sudėtingiausių temų judėjų šeimos gyvenime. Jai paskirta nemažai knygų, šis klausimas yra svarstomas iš įvairių požiūrio taškų. Pabandysime peržvelgti visų šių įstatymų esmę iš Halachos pozicijos ir iš pasaulėžiūros aspekto.

“Mikve” - sugrįžimas prie gyvo vandens šaltinio

Reikia pasakyti, kad įstatymai apie šeimyninio gyvenimo tyrumą priklauso tai Toros įstatymų kategorijai, kurių suprasti protu neįmanoma ir kuriuos reikia vykdyti, paklūstant Kūrėjo valiai.

Tiesa, statistiniai duomenys teigia, kad medicininiu ir higieniniu požiūriu šie įstatymai atneša didelę naudą. Taip tvirtina nemažai pasaulyje žinomų gydytojų, tame tarpe ir ne judėjų. Ir vis tik - kaip ir apie kašrutą ir apipjaustymą - negalime teigti, kad šių įstatymų pagrindas yra tik rūpinimasis sveikata. Tikintis judėjas vykdo šiuos įstatymus todėl, kad tai yra Kūrėjo noras, kuris yra aukščiau už mūsų supratimą.

נדה (“nida”) - sąvoka, priskiriama išskirtinai moterims. Tai viena iš trijų specifinių moters priedermių. Šių priedermių pavadinimų abreviatūra yra žodis החן (“žavesys”): הדלקת נר - Šabato žvakių uždegimas, חלה - atskyrimas nuo chalos tešlos ir נדה “nida”. Bet, žinoma, ir vyras turi žinoti šiuos įstatymus, nes atsakomybė už jų vykdymą priklauso abiems sutuoktiniams.

Pasakojime apie Pasaulio sukūrimą randame užuominą apie panirimą į “mikve” vandenis. Sausumos dar nebuvo, visas pasaulis buvo apsuptas vandeniu, ir “Kūrėjo dvasia sklandė ant vandens paviršiaus”. Antrąją Kūrimo dieną buvo sukurtas dangaus skliautas - kaip vandenų padalinimo į aukštutinius ir žemutinius pasekmė, - bet sausuma dar pasiliko po vandeniu. Tiktai trečiąją dieną Kūrėjas pasakė: „Tegul susirenka vanduo po dangaus skliautu į vieną vietą ir teatsiranda sausuma!“ Ir toliau pasakyta: „Ir pavadino Kūrėjas sausumą žeme, o vandens telkinius jūromis, ir pamatė Kūrėjas, kad gerai“.

Vanduo - pirmapradės pasaulio būsenos simbolis. Žmogui, susitepusiam, pvz.: prisilietimu prie lavono arba moteriai, kuriai prasidėjo menstruacijos, nėra geresnio būdu apsivalyti, kaip sugrįžti prie savo pirminio šaltinio, kuris sunaikina bet kokį nešvarumą - prie gyvo vandens šaltinio, prie šaltinių, duodančių mums vandenį nuo pirmųjų pasaulio gyvavimo dienų - tai šaltinių vanduo arba lietaus vanduo, susirenkantis „mikvoje“ be žmogaus pagalbos.

Pasinėrimas šaltinio vandenyje arba „mikvoje“ leidžia žmogui pilnai apsivalyti nuo visų nešvarumų. Žmogus tarsi gimsta iš naujo. Tora sako apie tai: „Tačiau šaltinis ir vandens telkinys, kur susirenka vanduo, bus švarus“. Tai yra, jei indas susiteršė, nieko nelieka, kaip tik jį sudaužyti ir tik po to, kai jis grįžta iš puodžiaus vėl sveikas, galima juo naudotis. Taip ir žmogus - susiteršęs jis turi grįžti prie Kūrimo šaltinio, pasinerti į gyvą vandenį, ir tada jis tarsi gimsta iš naujo, apsivalęs nuo bet kokio susitepimo.

Reikia pabrėžti, jog kalba eina ne apie fizinį, o apie dvasinį nešvarumą. Šios sąvokos panašios, bet toli gražu ne vienodos. Nuo fizinio nešvarumo galima nusiprausti po dušu, tačiau dvasinė švara pasiekiama tik pirmapradžiuose vandenyse - natūralioje vandens stichijoje. Tiesa, apsišvarinimas nuo fizinio nešvarumo yra būtina sąlyga panėrimui į „mikvos“ vandenis, tačiau jokiu būdu nepakeičia jo.