kryptis – Baal Sulamas (Baal Sulamo)
Vidinės toros studijų centras, vidinės Toros mokymo namai
  • ומצוה שיניחה (חנוכה חנוכה) בפתח הסמוך לפתח משמאל, שתהא מזוזה מימין ונר חנוכה משמאל, ונמצא שאדם מסובב במצוות. קיצור שולחן ערוך Priedermė yra padėti Chanukos žvakę prie išėjimo, kairėje, kad būtų Mezuza dešinėje, o Chanukos žvakė – kairėje, taip žmogus bus apsuptas priedermių. (Kicur Šulchan Aruch)

Praktinė Halacha (Įstatymai) 

Po valgio

I. M. Lav

 
 
 

Uždaryti užduotį

 

ברכה אחרונה „Bracha achrona“

„Birkat amazon“ sakoma tik po, kai buvo valgyta duona. Į tai yra užuomina Toroje (Bemidbar, 8), iš karto po duonos paminėjimo („Šalis, kurioje ne skurde valgysi tu duoną“) pasakyta: „Ir tu valgysi, ir pasisotinsi, ir palaiminsi...“

Dėkoti Kūrėjui po valgio ir gėrimo privaloma visada – taip pat ir tada, kai duona nebuvo valgyta. Vienok, pastaruoju atveju skaitomi trumpi palaiminimai, kurie vadinasi ברכה אחרונה „bracha achrona“ – „baigiamasis palaiminimas“.

Iš esmės, „bracha achrona“ – tai „Birkat amazon“ kvintescencija. Jis taip pat vadinamas „trigubu palaiminimu“, todėl kad jame sujungia visi trys pagrindiniai sutrumpinti „Birkat amazon“ palaiminimai.

Po to, kai buvo valgomi miltų gaminiai iš kviečių, miežių, spelta kviečių, avižų ir rugių (taip vadinamų „penkių rūšių javų“), sakomas šis palaiminimas, paminint jame tą maisto rūšį, kuri buvo valgyta: בָּרוּךְ אַתָּה ה' אֱלֹהֵינוּ מֶלֶךְ הָעוֹלָם עַל הַמִחְיָה וְעַל הַכַּלְכָּלָה „Palaimintas Tu, Kūrėjau, mūsų Dieve, Visatos Valdove, už maistą ir už aprūpinimą...“ (pagal šiuos žodžius šis palaiminimas paprastai vadinamas „palaiminimas už maistą“). Jei buvo geriamas vynas, tada vietoje žodžių „už maistą ir už aprūpinimą“ sakoma: עַל הַגֶּפֶן וְעַל פְּרִי הַגֶּפֶן „už vynuogienoją ir už vynuogės vaisių“. O jei valgyti vaisiai iš „septynių rūšių vaisių“, sakoma: עַל הָעֵץ וְעַל פְּרִי הָעֵץ „už medį ir už medžio vaisių“.

Jei „baigiamasis palaiminimas“ sakomas po to, kai buvo valgyti vaisiai, išauginti Izraelio Žemėje (arba buvo geriamas vynas, paruoštas iš Izraelio Žemės vynuogių), tai šį faktą reikia paminėti „baigiamajame palaiminime“. Šiuo atveju baigiame palaiminimą ne taip, kaip už Izraelio žemės ribų – pavyzdžiui, sakome ne „už žemę ir už vynuogės vaisių“, o „už žemę ir už jos vynuogės vaisių“. Arba vietoje „už žemę ir už vaisius“ sakome „už žemę ir už jos vaisius“.

„Daugybės gyvų sutvėrimų Kūrėjas“

Po vaisių, nepriklausančių „septynioms rūšims“, po visų gėrimų (išskyrus vyną) ir po visų likusių maisto rūšių (išskyrus gaminius iš „penkių rūšių javų“) yra sakomas trumpas „baigiamasis palaiminimas“, vadinamas pagal jo pirmuosius žodžius „Daugybės gyvų sutvėrimų Kūrėjas“:

ברוך אתה ה' אלוהינו מלך העולם בורא נפשות רבות וחסרונן על כל מה שבראת להחיות בהם נפש כל חי. ברוך חי העולמים.

„Palaimintas Tu, Kūrėjau, mūsų Dieve, Visatos Valdove, sukūręs daugybę gyvų sutvėrimų ir viską, kas joms reikalinga – už viską, ką Tu sukūrei gyvybės palaikymui visame, kas gyva! Palaimintas, duodantis pasauliams gyvybę!“