• רבי יוסי הגלילי אומר אין זקן אלא מי שקנה חכמה. קידושין לב' – ב. שלבי הסולם, מועדים, מהו ענין יסורים בעבודה Rabi Josi iš Galilėjos sako: Senas – tas, kas įgijo išmintį. (Talmudas, Kidušin 32 – 2), (Šlavei haSulam „Kentėjimai dvasiniame darbe“)

התבוננות שבועית פרשת בחקותי  

Savaitinė įžvalga Toros daliai Bechukotai

ravas Adamas Sinajus הרב אדם סיני

Parašyta: „Jei eisite pagal Mano įstatymus, ir saugosite Mano priedermes,
kad vykdytumėte jas.
Duosiu jums lietų laiku, žemė duos derlių,
o lauko medis duos vaisių“ (Vajikra 26 – 3,4).

Iš šių eilučių iškyla keletas klausimų.
Pirmas:
Kodėl parašyta, kad pagal įstatymus (chok) reikia „eiti“,
o priedermes (micva) reikia saugoti?

Ir kitas klausimas:
Parašyta „jei“ – sąlyga, išeitų, kad žmogus turi pasirinkimą,
ar vykdyti Kūrėjo nurodymus, t.y. ar eiti į „kūrimo tikslą“, ar ne?

Norint atsakyti į šiuos klausimus,
turime įsigilinti į šios savaitinės Toros dalies dvasinį pagrindą.
Šios Toros dalies dvasinis pagrindas:
„Dvasingumas, kaip gyvenimo praktika“.

Ir taip pat turime suprasti žmogaus „pasirinkimo laisvę“,
t.y. kur žmogus turi pasirinkimą.
Išminčiai (rabi Akiva) sako:
„Viskas nulemta iš anksto, bet yra duotas pasirinkimas“ (Avot 3 – 15).
Iš tikro, nors šis posakis ir prieštarauja pats sau,
bet jis turi labai gilią prasmę ir padeda mums suprasti savaitinę įžvalgą.

Pasakyta, kad žmogus turi ateiti į kūrimo tikslą,
t.y. absoliutaus „gerumo“ gavimą ir pajautimą ar savo noru, ar ne.
Tokia yra Kūrėjo valia...
Tačiau gyvenime mes dažnai matome atvirkščią vaizdą.
Kodėl?
Iš dalies tai galima suprasti iš mūsų vaikų, kaip jie nenori eiti į mokyklą, ar panašiai.

Ir tada mes, tėvai, norėdami vaikams gero, esame priversti „skriausti“ savo atžalas,
t.y. „versti“ juos daryti „nesuprantamus“ ir jiems „nemėgstamus“ dalykus.
Todėl tik paaugę, vaikai supranta, kad tėvai juos „neskriaudė“, o tik linkėjo gero.

Taip ir Kūrėjas siūlo žmonijai du kelius.
Pirmas – tai Toros kelias, t.y. su noru vykdyti Kūrėjo nurodymus.
Antras – tai kentėjimų kelias, t.y. jei mes elgiamės kaip „vaikai“, ir „neklausome“.
Iš tikro tik tarp šių dviejų kelių ir yra mūsų pasirinkimas.
Kai Izraelis neklauso Kūrėjo, Jis sako Talmudo traktate Sanhedrin:
„Aš pastatysiu jums karalių kaip Hamaną, kuris per prievartą atves jus prie gerumo“.

Todėl iš tikro:
„Viskas nulemta iš anksto, bet yra duotas pasirinkimas“.
Tačiau Kūrėjas nori, jog žmonės sutiktų iš karto savo noru „eiti į mokyklą“.
Tai reiškia vykdyti Kūrėjo įstatymus bei priedermes,
tuo savo kelią į kūrimo tikslą padarant tikslingą, be kentėjimų ir žymiai trumpesnį.
Ir kaip šio kelio vadovas mums yra duota Tora,
todėl būtina gerai suvokti Jos vidinę prasmę.

Pabandykime Toros dalies pagrindo keliu suvokti,
kas yra „dvasingumas“?
Iš tikro, išeinant iš mūsų realybės „dvigubo“ – materialaus ir dvasinio aspekto,
„dvasingumas“ turi tapti gyvenimo „praktika“.

Todėl tam tikslui žmogui reikia dviejų dalykų:
„Sistemos“ ir „praktikos“.
Tai reiškia, kad reikia labai tikslios, nors kartais žmogaus protui sunkiai suprantamos,
tačiau Kūrėjo nustatytos, „krypties“ – „sistemos“.
Ir aiškiai suprantamų praktinių „veiksmų“ – „priedermių“.

Dabar galime suprasti:
Kodėl pagal įstatymus „eiti“, o priedermes – „saugoti“?
Koks gi skirtumas yra tarp „ėjimo“ bei „saugojimo“?
Ir ką mes turime išmokti iš šių dviejų pasakymų vidiniame dvasiniame darbe?

Pagal tai, kad mes einame kojomis,
o žodis „kojos“ ivritu – „raglajim“,
artimas žodžiui „ergelim“ įpročiai.
Išminčiai mums nurodo,
kad žmogus turi vykdyti Toros įstatymus (חוק chok, įstatymas),
be jokio svarstymo ir racionalaus – „loginio“ paaiškinimo.

Taip pat yra ir kita Toros pusė, vadinama „priedermė“,
kurios prasmę žmogus privalo suprasti.
Ir tai taip pat yra Kūrėjo nurodymas.

Todėl žmogui neužtenka vien tik priimti Torą,
kaip „nesvarstomus“ įstatymus,
Torą taip pat reikia vertinti,
kaip svarbų dalyką,
kurį pirmiausiai reikia suprasti ir labai „branginti bei saugoti“.
Todėl apie Toros priedermes parašyta – „saugoti“.

Išvada:
Torą reikia priimti, kaip veiksmo nesvarstomą vykdymą,
nes tai: „įstatymas“ (chok).
Ir iš kitos pusės, apie priedermes parašyta:
„Saugantis priedermes, saugo savo sielą“ (Mišlei 19 – 16).
Todėl, kai yra kalbama apie priedermių vykdymą,
tai reiškia žmogaus širdies (norų) ir sielos ištaisymą.
Juk iš tikro Kūrėjo noras yra toks,
kad mes išlaikytume teisingą intenciją,
priedermės vykdymo metu.

Visa tai įveda žmogų į vidinį darbą, į vidinę kovą su savimi,
su savo tingėjimu, egoizmu.
Todėl žmogus kiekvieną kartą turi „atnaujinti“ tikėjimą Kūrėju.
Tai reiškia, kad priešingai logikai ir protui, kur galioja tik „pridėjimas“,
tikėjimo „pastatą“ reikia „statyti“ kiekvieną kartą iš naujo.
Ir veiksmas be intencijos, tai kaip „kūnas“ be „sielos“...

Pasakyta, kad Kūrėjas nori ne žmogaus atnešamų aukų, o širdies tyrumo.
Tačiau žmogus gali dar suabejoti ir galvoti,
kad iš tikro labai sunku nustatyti teisingą intenciją,
gal tai ne jam?
Į tai atsako pati Tora:
„Ši priedermė, kurią aš įsakau šiandien, nėra tau neįvykdoma ir tolima.
Ne danguje ji...ir ne už jūrų...
Labai arti tavęs šis dalykas: tavo lūpose ir tavo širdyje, kad jį atliktum“ (Dvarim 30 – 11, 14).

Iš tikro žmogaus gyvenimas susideda ir iš veiksmo, ir iš intencijos.
Todėl pirmiausia reikia nustatyti gyvenimą pagal Toros priedermių praktinio vykdymą tvarką,
kaip nesvarstomą dalyką.
Ir kartu žinoti, kad priedermių vykdymo intencija turi pastoviai keistis, tobulėti.
Tai reiškia pastoviai atsinaujinti ir artėti prie Toros ir priedermių vykdymo principo „lišma“ (dėl pačios Toros, dėl Kūrėjo).

Iš tikro žmogus kiekvieną kartą turi jausti,
kad priedermės yra jam tik „šiandien“ naujai įsakytos vykdyti.
Ir tik toks pastovus tobulėjimas ir „atnaujinimas“ atveda prie naujos kokybės,
t.y. meilės Kūrėjui, atsiradimo.

Savaitinės dalies praktinis pratimas

Pirmas pratimas: Išeiti iš visuomenės normų „automatizmo“ ir daugiau būti „savimi“

1. Užsirašyk mažiausiai dešimt savo gyvenimo dėsnių ir normų, kuriuos tu vykdai besąlygiškai.

2. Patikrink ar tu sąmoningai priimi šiuos dėsnius ir normas pvz.:
Ar būtina sąkyti „Labas”, kai pareini namo?
Ar būtina vaikščioti su batais, ir dar su vienodos poros batais?
Ar tu būtinai tu turi būti tėvas savo vaikams?
Ar tau būtina kiekvieną rytą eiti į darbą?
(Tik nereikia labai „perlenkti” šiame pratime.)

3. Pasirink tris savo gyvenimo normas ir savaitę elkis atvirkščiai, nei priimta.

4. Pasižiūrėk, ką duoda „rėmų“ sulaužymas, ar tai gerai?
Kam tai naudinga?
Kam tai kenkia?

5. Dabar trims artimiausiems mėnesiams iš naujo „peržiūrėk“ savo gyvenimo normas, įskaitant ir savo pamokų tvarkaraštį.

Antras pratimas: Kontroliuoti galimybę pastatyti savąjį „aš“

1. Tris dienas būk „kitu“, iš anksto pasirinktu, „žmogumi“.

2. Pirmą dieną būk žmogumi, kuris labai aktyviai ir jautriai reaguoja į kiekvieną dalyką.
Antrą dieną – labai abejingu viskam, kas vyksta aplinkui.
Trečią dieną – žmogumi, kuris džiaugiasi kiekvienu dalyku.

3. Tu turi elgtis pagal savo iš anksto „užsiduotą“ programą,
visai nekreipiant dėmesio, ką jauti iš tikro.