• ונתבאר, שמכח הביטוש דאו"מ באו"פ, חזר המסך דמלכות המסיימת להיות לבחינת מסך ומלכות המזדווגת. בעה''ס, פתיחה לחכמת הקבלה Ir kaip jau paaiškinta, kad dėl or mekif ir or pnimi bitūšo malchut amesajemet masachas sugrįžo į malchut amizdaveget aspektą. (Baal Sulamas. Įvadas į kabalos išmintį („Pticha“)

פנימיות פרשת בלק באור הקבלה 

Vidinis savaitinės Toros dalies „Balak“ aspektas kabalos šviesoje

ravas Davidas Agmonas הרב דויד אגמון

Savaitinė Toros dalia „Balak“ parodo kalbos jėgą:
teisingos (geros) ir neteisingos (negeros) kalbos, palaiminimo ir prakeikimo.
Iš tikro mūsų rankose yra pasirinkimas kokia bus mūsų kalba.

Savaitinės Toros dalies įvykių eiga.
Šventoji Tora pasakoja pasakojimą,
kaip karalius Balakas kerų būdu sužino apie jam gresiantį pavojų,
ir pasikviečia to meto didžiausią pasaulyje burtininką – Bilamą,
kad jis prakeiktų Izraelį.

Burtininkas Bilamas pradžioje nenori eiti su Balako pasiuntiniais,
bet galiausiai sutinka.
Kelyje Bilamas turi pokalbį su savo asile ir jam pasirodo Angelas.
Kai Bilamas ateina pas Balaką,
jie pradeda veikti prieš Izraelį.

Abu burtininkai pastato aukurus,
atneša aukas ir visomis jėgomis stengiasi pakenkti Izraeliui.
Tačiau maža to, kad jiems nepavyksta prakeikti Izraelio,
bet kiekviena kartą vietoj prakeikimo iš Bilamo burnos išeina palaiminimas.
Taip, kad galiausiai Bilamas turi atsisakyti savo sumanymo.

Ir vis tik Bilamas duoda Balakui patarimą,
kaip galima „įkąsti“ Izraeliui.
Bilamas pataria Balakui liepti savo moterims,
kad jos tvirkintų Izraelį...
Savaitinė dalis baigiasi tuo,
kaip Pinchasas sustabdo prasidėjusią Izraelio degradaciją.

Didelis pavojus.
Čia iškyla daug klausimų:
Kodėl Tora pasakoja tokius keistus „grožinius“ pasakojimus?
Kas tai Bilamas ir Balakas?

Kodėl knyga Zohar rašo,
kad tuo laiku Izraelis buvo didžiausiame pavojuje,
didesniame nei Egipte,
ar pereinant Raudoną jūrą,
net didesniame nei „Aukso Veršio“ nuodėmė?

Išėjimas į „dvasinį karą“.
Pasakojama, kad moaviečiai suglumo,
sužinoję apie Izraelio pergales prieš du didelius karalius Sichoną ir Ogą,
todėl jie „susitaikė“ su savo priešais medais,
ir karūnavo medą Balaką „jungtiniu“ Medijos ir Moavo karaliumi.
Tačiau čia yra nesuprantama moaviečių baimė,
juk visi žinojo apie Kūrėjo draudimą Izraeliui kariauti prieš Moavą.
Todėl Balakas galėjo būti visiškai ramus dėl Izraelio.

Iš tikro knyga Zohar rašo,
kad Kūrėjas draudė Izraeliui kariauti prieš Moavą,
nes ten ateityje turi gimti Rut,
kurios palikuonys bus karaliaus Davidas ir Mašiachas.
Tačiau Balakas buvo labai įžvalgus,
ir Izraelyje matė pavojų pačiam jo gyvenimo būdui.

Iš tikro Balakas suprato, kad Izraelio jėga yra „burnoje“, t. y. kalboje,
kaip parašyta: „Nebijok slieke – Izraeli“ (Ješaja 41 – 14).
Kaip slieko visa jėga burnoje, taip ir Izraelio.

Todėl visa tai įvertinęs, Balakas nutarė pasamdyti burtininką,
kurio taip pat visa jėga yra jo „burnoje“,
kad jis prakeiktų Izraelį.
Iš tikro šioje savaitinėje dalyje Tora aprašo „dvasinį karą“,
kuri pusė turi laimėti:
Ar Bilamo ir Balako – „nešvari“ burtų pusė,
Ar šventa Izraelio pusė.

„Tai prieš tai“ – Moše prieš Bilamą.
Pirmiausia turime suprasti, kas iš tikro buvo Bilamas?
Bilamas buvo Lavano aramiečio palikuonis,
todėl jis valdė dideles „nešvarias“ dvasines jėgas.
Iš tikro Bilamas potencialas atitiko Moše potencialą,
tik su priešingu ženklu.

Čia ir vėl iškyla klausimas:
Kodėl Kūrėjas davė „nešvarumui“ tokias dideles jėgas?
Raši aiškina, jog Bilamas todėl prilygo potencialu Moše,
kad pasaulio tautos negalėtų skųstis Kūrėjui ir sakyti:
Jei pas mus būtų toks pranašas, kaip Moše,
mes nebūtumėm „nugrimzdę“ į tokį „nešvarumą“.
Todėl ir Bilamo ir Moše potencialai buvo vienodi,
tik diametraliai priešingi.

„Pranašystės dovana“.
Moše ir Bilamas gavo iš Kūrėjo pranašystės dovaną,
tačiau vienas ją panaudojo šventumui,
o kitas – „nešvarumui“.

Iš tikro čia, kaip ir gyvenime:
kiekvienas dalykas gali būti panaudotas gerais tikslais, ir atvirkščiai.
Moše panaudojo Kūrėjo jam duotą potencialą šventais tikslais,
kad išvesti Izraelį iš Egipto.
Tačiau Bilamas naudojo savo pranašystės dovaną,
kad valdyti kitus ir iškelti savo puikybę.

„Pažinimo jėga“.
Išminčiai sako, kad pasakojimas apie Bilamą Toroje vadinamas atskira knyga – „Bilamo knyga“.
Kodėl Bilamas yra toks svarbus?
Ir kodėl kaskart pabrėžiama,
kad Bilamas atitinka Moše?
Jau kalbėjome, kad Moše atitinka sfirą – „Daat“ (דעת).

Ši sfira reiškia – „pažinimą“ ir „susijungimą“,
arba kaip parašyta Toroje:
„Ir Adamas pažino (ידע) savo žmoną Chavą (Ievą)“ (Berešit 4 – 1),
čia „pažinimas“ reiškia – „susijungimą“.
„Susijungimas“, kuris jungia „galvą“ – mintis ir „kūną“ – veiksmus.

Taip pat apie Bilamą parašyta:
„Ir žino aukštutinį pažinimą (דעת עליון“) (Bemidbar 24 – 16).
Moše – tai lyderis, kuris, žinodamas „aukštutinį pažinimą“,
veda tautą Kūrėjo keliu.
Tai žmogus, kuris visai negalvoja apie save ir visas jėgas,
bei visą savo esybę atiduoda Izraeliui ir Kūrėjui.

Bilamas yra visiška priešingybė Moše,
nes jis visus savo sugebėjimus naudoja,
tam kad valdyti bei egoistiškai išnaudoti kitus,
ir tuo „patenkinti“ savo puikybę..
Žodžio „Bilamas“ (בלעם) šaknis gimininga šakniai „Prarijimas“ (בליעה),
iš tikro Bilamas nori „praryti“ visą pasaulį,
ir visus išnaudoti savo egoistiškais tikslais.

Išvada.
Iš tikro kiekviename žmoguje yra šios dvi jėgos:
„Bilamo“ jėga, vedanti žmogų į pražūtį ir prakeikimą,
ir Moše jėga, vedanti žmogų į tikėjimą ir palaiminimą.
Pasirinkimas visada yra mūsų rankose,
Kaip Moše perduoda Izraeliui Kūrėjo žodžius:
„Padėjau prieš tave gyvenimą ir mirtį, rinkis gyvenimą“ (Dvarim 30 – 19).