Pirmyn < [1] [2] [3] [4] [5] [6] [7] [8] [9] [10] [11] [12] [13] [14] [15] ... ... ... [959] [960] [961] [962] [963] > Atgal > Atgal.
Dabar išsiaiškinkime antrą „Kūrėjo veido“ atvėrimo pakopą, ir tai – tikro ir amžino Kūrėjo valdymo suvokimas.

Keturių A – B – J – A pasaulių vieta, ir Parsos tarp Acilut, bei A – B – J – A aspektas.

Pirmiausia sukūrė Kūrėjas dangų (šamajim) ir žemę (erec). Ir žemė buvo tuščia (tohu) ir chaotiška (bohu), ir tamsa virš bedugnės paviršiaus, ir Kūrėjo dvasia (ruach Elokim) sklando ant vandens paviršiaus.

Tačiau reikia suprasti, jei dešimt Nekudim sfirot ir A‘‘K parcufas Ma (t. y, vidiniai Ma ir Ban) buvo sukurti ir išėjo iš nikvei einajim roš de Sag, jie turėjo aprengti Sag nuo pe de roš ir žemiau?

„Iš pradžių norėjo Kūrėjas sukurti pasaulį su „din“ (teismo, griežto teisingumo) savybe, bet pamatė, kad pasaulis negalės egzistuoti (išsilaikyti), todėl paėmė „rachamim“ (gailestingumo) savybę ir „sumaišė“ ją su „din“ savybe“.
