Pirmyn < [1] [2] [3] [4] [5] [6] [7] [8] [9] [10] [11] [12] [13] [14] [15] ... ... ... [611] [612] [613] [614] [615] > Atgal > Atgal.
Netgi tokioje sunkioje situacijoje jis galvojo vien tik apie darbą Kūrėjui, ir jeigu jį kas ir jaudino, tai tik kaip dar padidinti tikėjimą.
Jei yra kalbama „lašon hara” apie savo artimą žmogų, nusižengiama dvigubai.
Todėl visuomenėje turi amžinai išlikti „nuomonių susidūrimai“, nes jie garantuoja mums pastovią kritiką ir išminties progresą.
„Lašon hara“ (blogos kalbos) yra labai neigiamas dalykas tarp žmogaus ir žmogaus, tačiau svarbiausias aspektas „lašon hara“ liečia santykį tarp žmogaus ir Kūrėjo.
Todėl dvasinio darbo pradžioje žmogui yra „atveriamas sprindis“, ir šis švytėjimas duoda jam jėgų pajausti, kad tai ir yra gyvenimo tikslas, kad dėl šito tikslo jis ir yra sukurtas.