כֹּל אֲשֶׁר תִּמְצָא יָדְךָ, לַעֲשׂוֹת בְּכֹחֲךָ עֲשֵׂה: כִּי אֵין מַעֲשֶׂה וְחֶשְׁבּוֹן, וְדַעַת וְחָכְמָה, בִּשְׁאוֹל, אֲשֶׁר אַתָּה הֹלֵךְ שָׁמָּה. קהלת ט' – י Viską, ką tik gali padaryti, daryk iš visų jėgų, nes nėra nei veiksmo, nei ataskaitos, nei proto, nei išminties pragare, ten kur tu eini. (Koheletas 9 – 10)

Pirmyn < Pirmyn < [1] [2] [3] [4] [5] ... ... ... [16] [17] [18] [19] [20] [21] [22] [23] [24] [25] ... ... ... [649] [650] [651] [652] [653] > Atgal > Atgal.

פרי חכם אגרות קודש ע

„Šventi laiškai“ psl. 70

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

Tai reiškia, kai pas žmogų atsiranda meilė Kūrėjui, reikia suprasti, kad lygiai taip pat ir pas Kūrėją atsiranda begalinė meilė ir ilgesys tam žmogui.

השלום

Taika

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

Pirma nuostata: „Mylėk savo artimą, kaip save patį“. Tai reiškia, kad „sąlygojimo artimui“ dydis dėl visuomenės laimės turi būti ne mažesnis, nei žmogus rūpinasi savo poreikiais.

פרי חכם אגרות קודש סג

„Šventi laiškai“ psl.63

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

Ir jei iš pradžių nukrypimas tik per „plauką“, o paskui jau žmogus eina „tiesiai“, jis iš tikrųjų jau jokiu būdu neateis į „Karaliaus rūmus“, nes jau nukrypo nuo kelio.

פרי חכם אגרות קודש סא

„Šventi laiškai“ psl. 61

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

Prieš priedermės vykdymą žmogus turi pasakyti: „Jei ne aš už save, tai kas už mane“. Tačiau po veiksmo, žmogus privalo pergalvoti ir patikėti, kad ne jo jėgomis buvo įvykdyta priedermė, tačiau viskas buvo atlikta Kūrėjo.