Pirmyn < Pirmyn < [1] [2] [3] [4] [5] ... ... ... [26] [27] [28] [29] [30] [31] [32] [33] [34] [35] ... ... ... [783] [784] [785] [786] [787] > Atgal > Atgal.
Dvasiniame darbe žmogus neturi prašyti Kūrėjo, kad Kūrėjas atskleistų savo didumą ir žmogus pajaustų tame „skonį“. Iš tikro žmogui reikia prašyti Kūrėjo, kad Jis duotų jėgų „pergalėti“ savo „kūną“, ir dirbti (dvasinį darbą) su džiaugsmu.
Nors visos būsenos yra viename žmoguje, tačiau jos yra dviejuose laikuose.
Baal aSulamas mokė savo mokinius, kad žmogus turi kiekvieną dieną patikrinti save – ar jis jau išėjo iš egoistinės meilės sau, ar dar ne.
Pasakė išminčiai: „Visada žmogus pirmiausiai pašlovins Kūrėją, o paskui melsis“ (Talmudas, Brachot).
Iš tikro Kūrėjo didybės pasiekimas, turi būti tokio dydžio, kad „sąlygojimas“ virstų „gavimu“, kaip sakėme apie davimą svarbiam žmogui. Tačiau Kūrėjo didybės pasiekimas bendru atveju nėra toks jau sunkus dalykas.