Pirmyn < [1] [2] [3] [4] [5] [6] [7] [8] [9] [10] [11] [12] [13] [14] [15] ... ... ... [814] [815] [816] [817] [818] > Atgal > Atgal.
„Lapas“ – tai „šešėlio“, kuris daromas šviesai, t.y. saulei, paslaptis.
Žmogus susideda iš trijų (dvasinių) „kūnų“: a) „vidinis“ kūnas – šventos sielos „drabužis“; b) „klipat noga (švytintis, analizė) – pusiau netyras ir pusiau šventas; c) „miška de chivija“ – „gyvatės oda“ (netyras, visiškai nepataisomas).
Ateik pažiūrėk. Šventumas turi „dvylika vartų“, ir tai švento miesto, vadinamo Jeruzalė, paslaptis.
Labai dažnai išorinis entuziazmas visiškai neturi nieko bendro su darbu Kūrėjui ir su vidiniu pajautimu. Netgi atvirkščiai – žmogus stengiasi paslėpti nuo kitų akių savo vidinį darbą ir tai, kas iš jo išeina.
Iš tikro kiekvienam „blaivaus proto” žmogui aišku, kad kai mes nagrinėjame dvasinį dalyką, ir tuo labiau „Dieviškumą“, mes negalime naudotis įprastiniais mūsų žodžiais ir išsireiškimais.