Pirmyn < [1] [2] [3] [4] [5] [6] [7] [8] [9] [10] [11] [12] [13] [14] [15] ... ... ... [814] [815] [816] [817] [818] > Atgal > Atgal.
Daugelis tvirtina, kad visi žodžiai, vardai ir pavadinimai, sutinkami kabalos išmintyje, yra abstraktūs.
„Padarė vieną priedermę – laimingas, nes persvėrė save ir visą pasaulį į nuopelnų pusę“ (Talmudas, Kidušin 40 – 2).
Parašyta: „Žodžiai, išeinantys iš širdies, įeina į širdį“ (Even Ezra „Širat Israel“, 156 psl.). Tačiau, kodėl mes matome, kad net kai žodžiai įėjo į širdį, žmogus vis tiek nukrenta iš savo dvasinės pakopos?
„Mylintys Kūrėją, neapkęskite blogio, Jis saugo teisuolių sielas ir iš nusidėjėlių rankų išgelbės“ (Tehilim 97 – 10).
„Ir pašaukė Kūrėjas žmogų ir paklausė jo איכה (ajeka) kur tu?“ (Berešit 3 – 9). Kūrėjas davė užuominą Pirmam Adamui (žmogui), kad Šventykla ateityje bus sugriauta ir apverks ją žodžiu איכה („Eicha“).