Pirmyn < Pirmyn < [1] [2] [3] [4] [5] ... ... ... [36] [37] [38] [39] [40] [41] [42] [43] [44] [45] ... ... ... [814] [815] [816] [817] [818] > Atgal > Atgal.
Tačiau su visu išsakytu „Kūrėjo veido paslėpimo” šlovinimu, tai nesiskaito tobulumu, o tik kaip „pereinamasis” aspektas, t.y. ten yra vieta, kur nusipelnoma viso laukiamo tobulumo.
Dabar įeikime į šių dalykų gilumą ir pažvelkime į klaidą, kuri buvo „apibrėžta“ iš pradžių. Tai reiškia, kad „Pažinimo medis“ buvo susijęs su „tuštuma“, t.y. su dideliu (egoistiniu) gavimu, kuriam buvo „apribojimas“, todėl „aukštutinė šviesa“ išėjo iš jo.
Po to, kai perspėjome ankstesniuose vartuose, kad labai sunku pasiekti „šventą dvasią“, bet kokiu atveju žmogui neverta nusiminti.
Įėjo raidė ז „Zajin“ ir pasakė: „pasaulio Viešpatie, gerai Tau manimi sukurti pasaulį, nes manimi saugos Tavo sūnūs Šabatą.
Žmogaus, kuris yra visiškame susiliejime su Kūrėju ir „kurio lūpomis kalba Šchina (Dieviškas buvimas)“, visi veiksmai – tai paties Kūrėjo veiksmai ir jo mintys – paties Kūrėjo mintys.