Pirmyn < [1] [2] [3] [4] [5] [6] [7] [8] [9] [10] [11] [12] [13] [14] [15] ... ... ... [810] [811] [812] [813] [814] > Atgal > Atgal.
Žmogaus esmė. Čia paaiškinsiu dalykus, kurių nežinojo pirmose kartose ir tai nuostabūs dalykai. Ir jei nereiktų paaiškinti pranašystės esmę, neaiškinčiau jų iš vis. Todėl paaiškinsiu juos labai glaustai ir pasistenk suprast.
Įėjo raidė ס „Samech“ ir pasakė: „pasaulių Viešpatie, gerai Tau manimi sukurti pasaulį, nes manyje yra „palaikymas“ סמיכה (smicha) „krentantiems”.
Turintis tikėjimą gyvena taip, kad jo visos mintys, žodžiai ir veiksmai yra kaip pas tą, kuris randasi Karalių Karaliaus akivaizdoje. Jis nedaro to, ko tik užsinori, jis nekalba taip, kaip jam patinka, jis negalvoja ir nemąsto apie tai, kas tik jam ateina į galvą.
Kai rabi Abrahamas pagaliau atvyko pas savo mokytoją, buvo išbalęs kaip kreida, nuo kelionėje patirto siaubo. Baal aSulamas jam pasakė: „Taip reikia bijoti Kūrėjo – tokia baime, kokią tu patyrei, matydamas apačioje žiojėjančią bedugnę“.
Dabar suprask išminčių pasakymą: „Į ką panaši „tšuva“ (atgaila, sugrįžimas)? Kada paliudija „Žinantis paslaptis“, jog žmogus jau nebesugrįš prie savo kvailystės (nuodėmės)“.