Pirmyn < [1] [2] [3] [4] [5] [6] [7] [8] [9] [10] [11] [12] [13] [14] [15] ... ... ... [810] [811] [812] [813] [814] > Atgal > Atgal.
Iš čia aišku, kad tas, kas nori pasakyti melą, turi pradžioje paimti tiesos pagrindą, tik paskui jo melas atrodys tikroviškas.
Rabi Baruchas niekada neieškojo nei garbės, nei išaukštinimo, buvo kuklus, tačiau jo širdis ir protas visada buvo atviri ir ištroškę gyvo Kūrėjo žodžių, kuriuos girdėdavo iš savo švento tėvo.
Jis vedė savo mokinius Kūrėjo darbe – kiekvieną pagal jo pakopą ir pagal jo sielos šaknį. Ir jei iš jo šventų lūpų išeidavo žodžiai – tai vien tik tam, kad pakelti mokinį Kūrėjo darbe. Ir jokių kitų žodžių, kurie neliestų šio tikslo, jie iš savo mokytojo neišgirsdavo.
Ir kai gerai įsižiūrėsime į tai, kaip žmogus jaučia Kūrėjo valdymą, mes čia rasime keturias pakopas.
Todėl supraskime, kaip mes turime dėkoti mūsų mokytojams, kurie mums pritraukia „šventas šviesas”, atiduodami savo sielas mūsų gerovės vardan.