כִּי תָצוּר אֶל עִיר יָמִים רַבִּים לְהִלָּחֵם עָלֶיהָ לְתָפְשָׂהּ, לֹא תַשְׁחִית אֶת עֵצָהּ לִנְדֹּחַ עָלָיו גַּרְזֶ כִּי מִמֶּנּוּ תֹאכֵל, וְאֹתוֹ לֹא תִכְרֹת: כִּי הָאָדָם עֵץ הַשָּׂדֶה, לָבֹא מִפָּנֶיךָ בַּמָּצוֹר. דברים כ' – יט Jei „apgulsi“ miestą daugelį dienų, kad užkariautum jį, neišnaikink medžių, pakeldamas prieš juos kirvį, nes iš jų (medžių) valgysi, todėl neiškirsk jų. Juk žmogus (ne) lauko medis, kad įeitų nuo tavęs į slėptuvę. (Dvarim 20 – 19)

Pirmyn < [1] [2] [3] [4] [5] [6] [7] [8] [9] [10] [11] [12] [13] [14] [15] ... ... ... [619] [620] [621] [622] [623] > Atgal > Atgal.

שלבי הסולם כי תבוא בכל יום יהיו בעינך כחדשים

Šlavei haSulam „Kiekviena diena tegul būna tau kaip nauja“

ravas Baruchas Ašlagas

Dvasinio pakilimo metu žmogus privalo sutvarkyti savo priedermių atlikimą ir veiksmu ir intencija.

זהר מקץ ויקח מאתם את שמעון

Zohar „Ir paėmė iš jų Šimoną“

rabi Šimonas ben Jochajus

Nesakyk: „Atsilyginsiu už blogį“(Mišlei 20 – 22).

שלבי הסולם כי תבוא הימין והשמאל הם בסתירה

Šlavei haSulam „Kairė“ ir „dešinė“ yra konflikte“

ravas Baruchas Ašlagas

Nors visos būsenos yra viename žmoguje, tačiau jos yra dviejuose laikuose.

זהר לך לך היה אל אברהם במחזה

Zohar „Buvo pas Abrahamą regėjimas“

rabi Šimonas ben Jochajus

Kol žmogus neįeina į „Apipjaustymo sandorį“, jis „nesusiriša“ su Kūrėjo vardu. Ir tik po to, kai įvykdo šią priedermę, „įeina“ į Kūrėjo vardą ir „prisiriša“ jame.