Pirmyn < Pirmyn < [1] [2] [3] [4] [5] ... ... ... [46] [47] [48] [49] [50] [51] [52] [53] [54] [55] ... ... ... [820] [821] [822] [823] [824] > Atgal > Atgal.
Tačiau didelės Kūrėjo malonės mums dėka nusipelnėme Baal Šem Tovo „veido šviesos”, kurios didumas ir šventumas yra didesnis už viską, ką tik galima įsivaizduoti ir pasakyti.
Priedermių „daryk“ ir gerų papročių laikymasis.
Iš čia aišku, kad tas, kas nori pasakyti melą, turi pradžioje paimti tiesos pagrindą, tik paskui jo melas atrodys tikroviškas.
Rabi Baruchas niekada neieškojo nei garbės, nei išaukštinimo, buvo kuklus, tačiau jo širdis ir protas visada buvo atviri ir ištroškę gyvo Kūrėjo žodžių, kuriuos girdėdavo iš savo švento tėvo.
Jis vedė savo mokinius Kūrėjo darbe – kiekvieną pagal jo pakopą ir pagal jo sielos šaknį. Ir jei iš jo šventų lūpų išeidavo žodžiai – tai vien tik tam, kad pakelti mokinį Kūrėjo darbe. Ir jokių kitų žodžių, kurie neliestų šio tikslo, jie iš savo mokytojo neišgirsdavo.