Pirmyn < [1] [2] [3] [4] [5] [6] [7] [8] [9] [10] [11] [12] [13] [14] [15] ... ... ... [888] [889] [890] [891] [892] > Atgal > Atgal.
Toroje (Vajikra 7:3) parašyta: „Ir visas geriausias jos dalis paaukos man“. Tai reiškia, kad žmogus turi dėti pastangas, kad priartėti prie Kūrėjo ir dėl šito paaukoti visa tai, kas jam brangiausia“.
Tačiau mums dar reikia suprasti, jei noras gauti sau yra toks pažeistas ir sugadintas, kaip jis galėjo atsirasti ir išeiti iš „kūrimo minties“ Ein Sofe?
Taigi aiškiai matome, kad žmogus nusipelno nuodėmių atleidimo, kai tyčiniai nusikaltimai virsta nuopelnais.
Tačiau, juk žmogus, būdamas „Kūrėjo veido“ paslėpime, kentė kentėjimus? Ir nors dabar, po „Kūrėjo veido atvėrimo“, žmogus jau nebenori jų prisiminti, nes „visas nuodėmes uždengs meilė“, tai vis tik žmogui skaitosi didele „trauma“ ir „žala“?
„Šir aširim“ išreiškia nesugriaunamą sąjungą tarp mylimojo (Kūrėjo) ir nuotakos (Izraelis). Rabi Akiva netgi pasakė: „Visos Tanacho knygos šventos, bet „Šir aširim“ – šventų švenčiausia“.