Pirmyn < Pirmyn < [1] [2] [3] [4] [5] ... ... ... [26] [27] [28] [29] [30] [31] [32] [33] [34] [35] ... ... ... [889] [890] [891] [892] [893] > Atgal > Atgal.
Iš tikro dvasiniame gyvenime individas jau nėra įpareigotas sekti paskui visuomenės daugumą.
Nors yra žinoma, kokios gamtos jėgos iššaukia gamtos reiškinius, gluminančius savo grožiu ar neįprastumu, sakant palaiminimą reikia pabrėžti, kad visame tame pasireiškia Kūrėjo, sukūrusio ir įgalinančio veikti visas šias jėgas, didybė.
Ir dabar visiškai suprantamas individo laisvės aspektas. Tačiau iš tikro egzistuoja klausimas: iš kur dauguma paėmė sau teisę „apriboti“ individo laisves“? Tai reiškia atimti iš žmogaus tai, kas yra brangiausia jo gyvenime, t.y. „laisvę“?
Vykstant į kitą miestą ir išvažiavus iš gyvenamo rajono ribos, sakoma „Kelionės malda“. Jei dienos bėgyje keletą kartų važiuojama iš miesto į miestą, užtenka pasakyti šią maldą vieną kartą.
Tačiau kol kas dar lieka neišspręsta problema dėl nukrypimo nuo progreso ir ėjimo atgal, laikantis šio dėsnio: „sekti pagal daugumą“.