Pirmyn < [1] [2] [3] [4] [5] [6] [7] [8] [9] [10] [11] [12] [13] [14] [15] ... ... ... [814] [815] [816] [817] [818] > Atgal > Atgal.
Parašyta: „Ir paėmė Arono sūnūs Nadavas ir Aviju kiekvienas savo smilkytuvą, ir įdėjo į juos ugnies, ir uždėjo ant jos smilkalų, ir priartino prie Kūrėjo svetimą ugnį (eš zara), ką jiems Kūrėjas nebuvo įsakęs. Ir išėjo iš Kūrėjo ugnis ir sudegino (suvalgė) juos, ir numirė jie priešais Kūrėją“ (Vajikra 10 – 1, 2).
Parašyta: „Ir kalbėjo Kūrėjas Moše sakydamas: Įsakyk Aronui ir jo sūnums, sakydamas, tai deginamosios aukos įstatymas, ši deginamoji auka turi degti ant aukuro visą naktį iki ryto, ir pakurstyk pastoviai aukuro ugnį (Vajikra 6 – 1, 2).
Tačiau, nusipelnę pasiekti ir pajusti pirmą „Kūrėjo veido“ atvėrimo pakopą, vadinamą „sugrįžimu iš baimės“, jau patenka į „viduriniųjų“ savybę.
ir aišku, kad nėra nei vieno žmogaus pasaulyje, kuris savyje nepraeitų visų šių trijų savybių: „nusidėjėlių” savybės, „viduriniųjų” savybės ir „teisuolių”savybės.
Ir todėl užbaigia baraita: „teisuolis pražuvo“, t.y. „absoliutaus teisuolio“ aspektas, kurį šis žmogus galėjo nusipelnyti.