Pirmyn < Pirmyn < [1] [2] [3] [4] [5] ... ... ... [26] [27] [28] [29] [30] [31] [32] [33] [34] [35] ... ... ... [816] [817] [818] [819] [820] > Atgal > Atgal.
Tačiau tai paslaptis „ne amžinas pyktis“, t.y. galiausiai žmogus turi nusipelnyti „Kūrėjo veido“ atvėrimo.
Ir kaip sakėme Trečiame apribojime, kad Zoharas nekalba apie patį Acilut pasaulį, todėl Acilut pasaulis yra, kaip „baltas knygos lapas”.
Pasakyta Toroje: „Nes šią dieną būsite jūs išpirkti, būsite jūs apvalyti nuo visų jūsų nuodėmių prieš Kūrėją“ – tai yra, atgailos pakanka tik išpirkimui tų nuodėmių, kurios yra „prieš Kūrėją“, bet neužtenka nuodėmių, padarytų kito žmogaus atžvilgiu, atleidimui. Jas dera ištaisyti veiksmais.
Ir su visu „Kūrėjo veido paslėpimo” privalumu, tai nesiskaito tobulumu, o tik „pereinamuoju” aspektu, t.y. ten yra „vieta”, kur nusipelnoma viso laukiamo tobulumo.
Ir šiame keturių spalvų įvaizdyje yra labai svarbi užuomina, kad „Aukštutinės“ šviesos vadinamos – „knyga“ (žodžio knyga „sefer“ – šaknis reiškia „švytėjimas“).