kryptis – Baal Sulamas (Baal Sulamo)
Vidinės toros studijų centras, vidinės Toros mokymo namai
  • לאחר שאנו יודעים היטב את מדת הטוב המקווה כצלמו ודמותו, עלינו להתבונן בדברים והאמצעים העומדים לרשותנו כדי להחיש את הטוב והאושר. בעה''ס, השלו בעולם Kai jau išsiaiškinome, kas yra visų laukiamas gerumas, reikia įsižiūrėti į mums realiai pasiekiamas priemones, kad pagreitinti šį „gerumą“ ir „laimę“. (Baal Sulamas „Taika Pasaulyje“)

2. MORFOLOGIJA


2.1 DAIKTAVARDIS

2.1.1 GRAMATINĖ GIMINĖ




Ivrite, skirtingai nei kai kuriose kitose kalbose (pvz. rusų), yra tik dvi giminės: vyriška ir moteriška.


Vyriškos giminės žodžiai (kol kas kalbame tik apie vienaskaitą) neturi specifinės galūnės, išskyrus grupę žodžių, turinčių galūnę ־ָה - e מוֹרֶה more „mokytojas“, מֻמֽחֶה mumche „specialistas“, שָׂדֶה sade „laukas“.

Daugelis moteriškos giminės žodžių vienaskaitoje turi galūnę ־ָה arba ת- (יַלֽדָּה jalda „mergaitė“, אָחוֹת achot „sesuo“), nors yra nemažai moteriškos giminės žodžių ir be jokios galūnės: סַכִּין sakin „peilis“,אָתוֹן aton „asilė“, חֶרֶב cherev „kardas“.

Kai kurių žodžių giminė yra nepastovi, ir jie gali būti vartojami ir kaip vyriškos giminės, ir kaip moteriškos giminės žodžiai (pvz: אֵשׁ „ugnis“).

Kai kurios žodžių kategorijos priklauso tam tikrai giminei nepriklausomai nuo galūnės.

Visi šalių ir miestų pavadinimai hebrajų kalboje – moteriškos giminės (tame tarpe לוֹנדּוֹן ,תֵל-אָבִיב יֵרוּשָׁלַיִם); visi upių vardai – vyriškos giminės (palyginimui: Jordanija יַרְדֵּן mot. gim., o upė Jordanas הַיַּרְדֵּן – vyr. g.).
Vyriškai giminei priklauso ir laikraščių pavadinimai, הָאָרָץ (laikraštis há-arec) – vyr. g., nors bendrinis daiktavardis הָאֶרֶץ „šalis“ – moteriškos giminės.

Daugelis žodžių, reiškiantys porines kūno dalis, yra moteriškos giminės (יָד jad „ranka“, רֶגֶל régel „koja“, עַיִן áin „akis“, אוֹזֶן ózen „ausis“, לֶחִי léchi „skruostas“, o taip pat שֵׁן šen „dantis“), nors yra ir išimčių (נָחִיר nachir „šnervė“, שָׁד šad „moters krūtinė“ – vyr. g.)

Atkreipkite dėmesį: derinimas giminėje išlieka ir daugiskaitoje, skirtingai, nei pvz. rusų kalboje, kur daugiskaitoje giminė nesiskiria (didelis berniukas – jis, didelė mergaitė – ji, bet dideli berniukai ir mergaitės – jie; o ivriteיְלָדִים גְדוֹלִים –  הֵם , גְדוֹלוֹת יְלָדוֹת הֵן- .

Neretai moteriškos giminės daiktavardžiai sudaromi iš vyriškos giminės formų pridedant galūnę ־ָה ,־ת ,־ִית (ir jei vyriškoje giminėje yra galūnė – ji pasinaikina): יֶלֶד – „berniukas“, יַלְדָּה „mergaitė“, מְנַהֵל „direktorius“ – מְנַהֶלֶת „direktorė“, סְטוּדֶנְט „studentas“ – סְטוּדֶנְטִית „studentė“, מוֹרֶה „mokytojas“ – מוֹרָה „mokytoja“, מֻמְחֶה „specialistas“ – מֻמְחִית „specialistė“.


2.1.2 SKAIČIUS


Daiktavardis hebrajų kalboje gali būti vienaskaitinis arba daugiskaitinis.

Be to, kai kurie daiktavardžiai, daugiausiai išreiškiantys laiko tarpsnius (tame tarpe žodžiai „šimtas“ ir „tūkstantis“), turi dar ir dviskaitą, nurodančią du dalykus: יוֹם „diena“ – יָמִים „dienos“ – יוֹמַיִם dvi dienos, אֶלֶף „tūkstantis“ – אֲלָפִים „tūkstančiai“ – אַלְפַיִם „du tūkstančiai“.

Dviskaita būdinga tik daiktavardžiui, derinant būdvardžius, įvardžius, veiksmažodžius, jie yra naudojami daugiskaitoje: הַקָשׁוֹת הַשְׁנָתַיִם חָלְפוּ „praėjo (dgs.) du sunkūs (vyr. g.) metai (dviskaita)“.

Daugiskaita ir dviskaita yra sudaroma prie vienaskaitos formos pridedant priesagą (jeigu vienaskaitoje yra galūnė, tai ji anuliuojasi).

Daugiskaitos priesagos:

־ִים - labiausiai paplitusi vyriškos giminės daiktavardžių priesaga: סְפָרִים „knygos“, חַיָליִם „kareiviai“, מוֹרִים “mokytojai“, בְּגָדִים “drabužiai“. Sutinkama taip pat moteriškos giminės daiktavardžiuose (אִשָׁה →) נָשִׁים „moterys“, (דֶרֶךּ →) דְּרָכִים „keliai“, (בֵיצָה →) בֵיצִים „kiaušiniai“.

וֹת- dažniausiai moteriškos giminės žodžiuose (יַלְדָּה →) יְלָדוֹת “mergaitės“, (מוֹרָה →) מוֹרוֹת „mokytojos“, (סְטוּדֶנְטִית →) סְטוּדֶנְטִיוֹת „studentės“. Yra nemažai vyriškos giminės daiktavardžių, kurių daugiskaita sudaroma šios priesagos pagalba (אָב →) אָבוֹת „tėvai“, (אַרְיֵה →) אֲרָיוֹת „liūtai“, (קִיר →) קִירוֹת „sienos“.

Daugumos vyriškos giminės žodžių, paskutiniame skiemenyje turinčių balsę o, daugiskaita sudaroma priesagos ־וֹת pagalba: אָרוֹן – אֲרוֹנוֹת „spintos“, אַרְמוֹן – אַרְמוֹנוֹת „dvarai“, זִכָּרוֹן – זִכְרוֹנוֹת „prisiminimai“, לָקוֹחַ – לְקוֹחוֹת „klientai“, תִינוֹק – תִינוֹקוֹת „kūdikiai“ (atkreipkite dėmesį, kad moteriškos giminės žodžio תִינוֹקֶת daugiskaita bus taip pat תִינוֹקוֹת).

־ַיִם pagalba sudaroma daugiskaita išskirtinai iš žodžių, reiškiančių porines kūno dalis arba porinius daiktus: יַד – יָדַיִם „rankos“, עַיִן – עֵינַיִם „akys“, אֺזֶן – אָזְנַיִם „ausys“, נַעַל – נַעֲלַיִם „batai‘, מִכְנָסַיִם „kelnės“ ( מִכְנָס „klešnė“), מִסְפָרַיִם „žirklės“.

Rečiau vartojamos priesagos:

־ִין – paprastai žodžiuose, neturinčiuose vienaskaitos (נִשׂוּאִין = נִשׂוּאִים „vestuvės“, חֲלִיפִין „apsikeitimas“), o taip pat raidžių pavadinimuose (יוּדִין שְׁתֵי „dvi jud“).

־יוֹת moteriškos giminės žodžiuose, vienaskaitoje turinčiuose galūnę ־וּת: זְכוּת – זְכוּיוֹת „teisės“, חֵרוּת – חֵרוּיוֹת „laisvės“, taip pat žodžiuose: אָחוֹת – אֲחָיוֹת „seserys“, מִדְבָּר – מִדְבָּרִיוֹת „dykumos“, פָּרָשָׁה – פָּרָשִׁיוֹת „bylos“ (skandalingos, teisinės).

־ָאוֹת – moteriškos giminės žodžiuose עִסְקָה – עִסְקָאוֹת „sandėriai“, סִיסְמָה – סִיסְמָאוֹת „šūkiai“. Kai kuriuose vienaskaitos žodžiuose galūnė ־וֹן daugiskaitoje pakeičiama į ־ָאוֹת: תֵּיאַטְרוֹן – תֵּיאַטְרָאוֹת, וִילוֹן – וִילָאוֹת (rečiau וִילוֹנוֹת).

Žodžiuose, paimtuose iš idiš kalbos, sutinkamos daugiskaitos priesagos – (samech) ־ס (גֶבֶּרְסְ עֵצֶה ironiškai: „patarėjai“) ir ־ָךְ (žodžiuose su galūne ־ָלֶה; בֵּיגָלֶה – בֵּיגָלָךְ béigalach „riestainiai“).

Ivrito kilmės žodis מְצִיאָה mecia „radinys, sėkmingas pirkinys“, kuris grįžo į ivritą iš idiš kalbos, dažnai vartojamas daugiskaitoje mecíe, nors rašomas מְצִיאוֹת.

Prijungiant daugiskaitos priesagą, kai kuriose daiktavardžių grupėse įvyksta pokyčiai įbalsinime: prieš paskutinę šaknies priebalsę atsiranda balsė a (kamacas), o prieš tai einančio skiemens balsė virsta į šva (t.y. jokio garso arba raidė e): בֶּגֶד – בְּגָדִים, יֶלֶד – יְלָדִים , דְּלִי „kibiras“ – דְּלָיִים, שִׂמְלָה „suknelė“ – שִׂמָלוֹת, מִשְׁמֶרֶת – מִשְׁמָרוֹת „pamaina“.

Jeigu priebalsė, po kuria turi būti rašomas šva, yra gerklinė (א, ע, ה, ח), tai vietoj šva rašomas chataf–patachas (a) אֶרֶז – אֲרָזִים „kedrai“ arba chataf–kamacas (о) tuo atveju, jei vienaskaitoje buvo balsė o: חֹדֵשׁ – חֳדָשִׁים hodašim „mėnesiai“.
Tokie žodžiai kaip זִכָּרוֹן, עִפָּרוֹן daugiskaitoje turi formą זִכְרוֹנוֹת, עֶפְרוֹנוֹת.

Kai kurių žodžių daugiskaita sudaroma ne pagal taisykles: אִישׁ „žmogus“ – אֲנָשִׁים „žmonės“, אִשָׁה „moteris“ – נָשִׁים, אִישִׁיוּת „įžymi asmenybė“ – אִישִׁים, בֵּן „sūnus“ – בָּנִים, בַּת „duktė“ – בָּנוֹת, אָחוֹת „sesuo“ – אֲחָיוֹת , דְּלַעַת „moliūgas“ – דְּלוּעִים.

Kadangi daugiskaitos sudarymo taisyklės (tiek priesagų, tiek ir įbalsinimo pokyčių) gana netikslios ir jose yra daug išimčių, todėl pravartu kartu su kiekvienu nauju žodžiu atkreipti dėmesį į jo daugiskaitos formą.

Dviskaita sudaroma priesagos ־ַיִם áim pagalba, kuri pridedama prie vienaskaitos formos: יוֹם – יוֹמַיִם „dvi dienos“.

Moteriškos giminės galūnė ־ָה pakeičiama į ־ת : שָׁנָה – שְׁנָתַיִם „du metai“.

Atskiruose žodžiuose dviskaitos priesaga ־ַיִם pridedama prie daugiskaitos formos: דּוֹר „karta“ – דּוֹרוֹת (daugiskaita) – דּוֹרוֹתַיִם (dviskaita).



Pastabos:

1. Kai kurie žodžiai, kitose kalbose daugiausiai naudojami daugiskaitoje, hebrajų kalboje naudojami vienaskaitoje: „vartai“ שַׁעַר, „plaukai“ שֵׂעָר. Kiti žodžiai, priešingai, hebrajų kalboje naudojami tik daugiskaitoje: מַיִם „vanduo“, שָׁמַיִם „dangus“, פָנִים „veidas“.

2. Žodžiai „Kūrėjas“ אֱלֺהִים, „Viešpats“ אֲדוֹנָי (pažodžiui „mano Viešpačiai“) ir „šeimininkas“ בְּעָלִים, turėdami daugiskaitos formą, žodžių derinime skaitomi kaip vienaskaitiniai žodžiai: בְּרֵאשִׁית בָּרא אֱלֹהִים אֵת הַשָׁמַיִם וְאֵת הָאָרֶץ „Pradžioje Kūrėjas sukūrė dangų ir žemę“, בְעָלִים שֵׁל הַמִּפְעָל הוּא אישׁ עָשִׁיר מְאֹד „įmonės šeimininkas – labai turtingas žmogus“ (בַּעַל „vyras“).

3. Priesaga ־ַיִם žodžiuose רַגְלַיִם, עֵינַיִם ir t.t. nurodo daugiskaitą (רַגְלַיִם אַרְבַּע „keturios kojos“) ir ją reikia atskirti nuo dviskaitos priesagos, išreiškiančios du objektus (יוֹמַיִם „dvi dienos“, שָׁבוּעַיִם „dvi savaitės“).

Žodžiai, naudojami dviskaitos formoje, taip pat turi ir daugiskaitos formą (יָמִים „dienos“, שָׁבוּעוֹת „savaitės“), tuo tarpu tokiuose žodžiuose kaip רֶגֶל, עַיִן nėra kitos daugiskaitos formos, išskyrus עֵינַיִם, רַגְלַיִם.

4. Literatūroje dažnai galima sutikti pasenusias, Mišnos kalbai ir viduramžių ivritui būdingas daugiskaitos formas su priesaga ־ִין vietoje ־ִים (הוֹלְכִין vietoje הוֹלְכִים, קוֹרִין vietoje קוֹרְאִים), o taip pat priesagos ־ִים naudojimą tuose žodžiuose, kuriuose šiuolaikinis ivritas teikia pirmenybę priesagai וֹת – פִתְרוֹן – פִתְרוֹנִים, šiuolaikinis פִתְרוֹנוֹת „sprendimas“ (פִתְרוֹנִים naudojamas ir dabar išsireiškime פִתְרוֹנִים לָאֵל „vienas Dievas težino“, pažodžiui: „sprendimas – pas Dievą“).



2.1.3 LINKSNIŲ SANTYKIŲ IŠRAIŠKA


Ivrite nėra daiktavardžių linksniavimo pagal linksnius.

Linksnių santykiai išreiškiami kitais būdais, dažniausiai prielinksnių pagalba.

Vardininko linksnis – pagrindinė žodžio forma.

Galininko linksnis – prielinksnis אֶת, jeigu žodis yra apibrėžtas (apie apibrėžtą būseną žiūrėti žemiau – § 2.1.7). Neapibrėžto žodžio galininko linksnis sutampa su pagrindine forma:
רָאִיתִי סֵפֶר „Aš mačiau (vieną) knygą“;
רָאִיתִי אֶת הַסֵּפֶר „Aš mačiau (tam tikrą) knygą“;

Naudininko linksnis – prielinksnis לְּ־: לְמִי „kam?“, לְדָוִד „Davidui“;

Įnagininko linksnis – בְּ־ (įrankis/ginklas): בְּסַכִּין „peiliu“, בַּיָּד „ranka“;
עַל-יְדֵי, בִּידֵי (veikėjas): עַל-יְדֵי דָוִד „Davido (dėka Davido)“.

Prepozityvas – patys įvairiausi prielinksniai: בְּחָנוּת „parduotuvėje“, עַל הַשֻׁלְחָן „ant stalo“, עַל סֶרֶט „apie filmą“, עַל פְּנֵי הַמַּיִם „vandeniu (ant vandens)“.

Kilmininko linksnio santykiai hebrajų kalboje gali būti išreiškiami trimis būdais:

1. Prielinksniu שֶׁל: הַסֵּפֶר שֶׁל הַיֶּלֶד „berniuko knyga“;

2. Pirmas žodis su savybine priesaga (žiūrėti žemiau, skyriuje 2.1.6) plius prielinksnis שֶׁל: אִשְׁתוֹ שֶׁל חַיִים „Chaimo žmona“ (pažodžiui „jo žmona, Chaimo“);

3. Taip vadinamos „derinimo be prielinksnių konstrukcijos“ pagalba (ivrite vadinama סְמִיכוּת smichut):

בֵּית אָבִי „mano tėvo namas“;

שִׂמְלַת הַכַּלָּה „nuotakos suknelė“;

בָּתֵּי הַעיִר „miesto namai“.


2.1.4 DERINIMAS BE PRIELINKSNIŲ


Derinimo be prielinksnių konstrukcijos antras pažymintysis žodis nesikeičia, tuo tarpu kai pirmas pažymimas žodis yra ypatingos נִסְמָך nismach formos (kuri kartais gali sutapti su pagrindine forma).

Pavyzdžiai:

Pagrindinė forma: סֵפֶר, דָבָר, שֻׁלְחָן, בַּיִת, מָוֶת, שָׂדֶה, יַלְדָה, מֶמְשָׁלָה
       nismach:                סֵפֶר, דְּבַר, שֻׁלְחַן, בֵּית, מוֹת, שְׁדֵה, יַלְדַּת,  מֶמְשֶׁלֶת


Pagrindinė forma: סְפָרִים, חֳדָשִׁים, שֻׁלְחָנוֹת, בָּתִּים, שָׂדוֹת, יָדַיִם, יְלָדוֹת, נִשׂוּאִין
       nismach:                סִפְרֵי,  חָדְשֵׁי,  שֻׁלְחֲנוֹת,  בָּתֵּי,  שְׁדוֹת,  יְדֵי,  יַלְדוֹת,  נִשׂוּאֵי


Derinimo be prielinksnių konstrukcijoje nismach įvyksta sekantys pasikeitimai:

1. Galiniame skiemenyje kamacas keičiasi į patachą (שֻׁלְחַן, דְּבַר);

2. Kai kuriuose žodžiuose taip pat cere pereina į patachą: חָצֵר „kiemas“ – חֲצַר;

3. Junginiai au, ave keičiasi atitinkamai į e ir o: בֵּית, מוֹת;

4. Galūnė ־ֶה – į ־ֵה: שְׂדֵה;

5. Moteriškos giminės galūnė ־ָה – į ־ַת: יַלְדַּת ;

6. Kai kuriuose žodžiuose ־ָ־ה gale keičiasi į ־ֶ־ֶת : מֶמְשֶׁלֶת ;

7. Daugiskaitos ir dviskaitos galūnės ־ִים, ־ִין, ־ַיִם, keičiamos į ־ֵי : יַלְדֵי, יְדֵי, נִשׂוּאֵי.

8. Priešpaskutiniame skiemenyje, jeigu jis atviras ir nekirčiuotas, kamacas pereina į šva: דָּבָר → דְּבַר (prie gomurinių priebalsių – į chataf-patachą עָמוּד → עֲמוּד).

9. Jeigu žodžio pradžioje atsirado du šva, tai pirmas iš jų pakeičiamas į i : דְּבָרִים (דְּבְרֵי) → דִּבְרֵי arba a: מְלָכִים → (מְלְכֵי) → מַלְכֵי. Jeigu vienaskaitoje pradiniame skiemenyje buvo balsė o, tai ji grąžinama į pirmo šva vietą: טֹפֶס – טְפָסִים → (טְפְסֵי) → טָפְסֵי tofsei.

10. Kai kuriuose derinimo be prielinksnių konstrukcijos žodžiuose daugiskaitos priesaga ־ִים keičiasi į וֹת: נָשִׁים - נְשׁוֹת, שָׁנִים – שְׁנוֹת.

11. Žodžiai אָב „tėvas“, אָח „brolis“, חָם „šešuras“ ir פֶּה „burna“ turi nismach‘e ypatingą formą אֲבִי , אֲחִי, חֲמִי arba  פִּי.


Reikia pastebėti, kad ne visos įbalsinimo pasikeitimo taisyklės galioja šiuolaikiniame ivrite ir todėl jos dažnai sulaužomos, prie to taip pat prisideda daugybė išimčių.

Derinimo be prielinksnių konstrukcija yra panaši į žodį ir gali savo ruožtu įeiti į smichut‘ą, kaip pirma arba antra sakinio dalis – su kitu daiktavardžiu, sudarydama derinių eilę:

פִּתְרוֹן בְּעָיַת הַמְתָּקַת מֵי יָם „problemos sprendimas dėl jūros vandens gėlinimo“ (keturios derinimo be prielinksnio konstrukcijos sujungtos į vieną).

Derinimo be prielinksnio konstrukcija būdinga literatūriniam ivritui.

Šnekamoji kalba naudojasi ja daug rečiau, dažniausiai nusistovėjusiuose žodžių junginiuose. Labiausiai naudojamas šnekamojoje kalboje yra pirmas kilmininko linksnio išreiškimo būdas – prielinksnio שֶׁל pagalba, tuo tarpu, kai antras naudojamas daugiausiai su giminystės terminais: בַּעֲלָהּ שֶׁל חַנָּה „Chanos vyras“.


2.1.5 KRYPTIES FORMA


Kai kurie daiktavardžiai (geografiniai ženklai ir pavadinimai) turi ypatingą krypties formą, kurią charakterizuoja nekirčiuota galūnė ־ָה : יְרוּשָׁלַיְמָה jerušaláima „į Jeruzalę“, הָעִירָה haíra „į miestą“, אַרְצָה árca „į šalį (Israelio), į žemę“.


2.1.6 ĮVARDŽIUOTINĖS PRIESAGOS


Ivrite vardai linksniuojami, bet ne linksniais, o asmenimis.

Įvardžiuotinės priesagos išreiškia daikto priklausomybę asmeniui, pakeisdamos savybinius įvardžius.

Įvardžiuotinės priesagos prisijungia prie daiktavardžio derinimo be priesagos konstrukcijos, kartais su kai kuriais pasikeitimais įbalsinime.


Pavyzdžiui, žodis „namas“ בַּיִת, (dgs.בָּתִּים):

 

 

Vns.

Dgs.

Mano

בֵּיתִי

בָּתַי

Tavo(vyr.gim.)

בֵּיתְךָ

בָּתּיךָ

Tavo(mot.gim.)

בֵּיתֵךְ

בָּתּיךְ

Jo

בֵּיתוֹ

בָּתָּיו

Jos

בֵּיתָהּ

בָּתּיהָ

Mūsų

בֵּיתֵנוּ

בָּתֵּינוּ

Jūsų (vyr.gim.)

בֵּיתְכֶם

בָתֵּיכֶם

Jūsų (mot.gim.)

בֵּיתְכֶן

בָּתֵּיכֶן

Jų (vyr.gim.)

בֵּיתָם

בָּתֵּיהֶם

Jų (mot.gim.)

בֵּיתָן

בָּתֵּיהֶן

 

 

Kitas žodis „sūnus“ בֶּן, dgs.בָּנׅים :

 

 

Vns.

Dgs.

Mano

בְּנִי

בָנַי

Tavo (vyr.gim.)

בָּניךָ

בִּנְךָ

Tavo (mot.gim.)

בְּנֵךְ

בָּניךְ

Jo

בְּנוֹ

בָּנָיו

Jos

בָּניהּ

בְּנָהּ

Mūsų

בָּנֵינוּ

בְּנֵנוּ

Jūsų (vyr.gim.)

בְּנֵיכֶם

בִּנְכֶם

Jūsų (mot.gim.)

בְּנֵיכֶן

בִּנְכֶן

Jų (vyr.gim.)

בְּנָם

בְּנֵיהֶם

Jų (mot.gim.)

בְּנָן

בְּנֵיהֶן



Vienaskaitos vyriškos giminės 3 asmens priesaga gali turėti formą ־וֹ, ־וְ (אָבִיו „jo tėvas”) arba הוּ ( מוֹרֵהוּ „jo mokytojas”); ־ָיו skaitoma av (בָּנָיו banav „jo sūnūs”).

Atkreipkite dėmesį: אָב, אָח,חָם , פֶּה : nismach אֲבִי, אֲחִי, חֲמִי, פִּי; „mano tėvas, brolis, uošvis“ אָבִי, אָחִי, חָמִי; „tavo tėvas“ אָבִיךָ; „jo tėvas“ אָבִיו ir t.t.; אָחִיו „jo brolis“ – אָחָיו „jo broliai“; „mano burna“ פִּי, „tavo burna“ פִּיךָ ir t.t.

Literatūrinėje kalboje labai dažnai vartojamos įvardžiuotinės priesagos. Šnekamojoje kalboje šios priesagos naudojamos tik su keletu žodžių: kai kuriuose giminystės terminuose (אָח, אָחוֹת, בַּעַל, אִשָּׁה, גִיס, גִיסָה), tokiuose žodžiuose, kaip „nuomonė, požiūris”, ypač posakiuose לִצַעְרִי „mano apgailestavimui”, לְמַזָּלִי „mano laimei”, מְצִדִּי „iš mano pusės”, בִּזְמָנוֹ „savo laiku” ir t.t. Dažniausiai priklausomybė išreiškiama savybiniais įvardžiais (žr. 3.2 skyrių).



2.1.7 APIBRĖŽTUMO KATEGORIJA


Daiktavardžiai ivrite gali būti apibrėžti ir neapibrėžti. Daiktavardžio apibrėžtumas gali būti išreiškiamas:

a) artikeliu (ivrite yra tik apibrėžtasis artikelis, palyg. angl. the, vok. der, pranc. le; הַיֶלֶד = the child, das Kind, l´enfant);

b) įvardžiuotine priesaga.

Įvardžiai ir tikriniai daiktavardžiai visada yra apibrėžti, nepriklausomai nuo to, ar yra artikelis, ar jo nėra.

Derinimo be prielinksnių konstrukcijoje (smichute) apibrėžtas yra antras (arba paskutinis, jei yra keli smichutai) konstrukcijos žodis, t.y. visi žodžių junginiai yra apibrėžti, jei toks yra jo paskutinis žodis. בֵּית-הַסֵּפֶר (apibrėžtas) „mokykla“, the school, die Schule, l´ecole (šnekamojoje kalboje artikelis dažnai naudojamas pirmame junginio žodyje, bet tai grubi gramatinė klaida).

Tikrinis daiktavardis, kuris visada apibrėžtas, gali būti tik antru (paskutiniu) šios konstrukcijos nariu:

„Anglijos karalienė“ מַלְכַּת אַנְגְּלִיָה, „Israelio tautos istorija“ תוֹלְדוֹת עַם יִשְׂרָאֵל, bet:  „viduramžių Anglija“ אַנְגְּלִיָה שֶׁל יְמֵי הַבֵּינַיִם, „auksinė Jeruzalė“ יְרוּשָׁלַיִם שֶׁל  זָהָב (kur po tikrinio daiktavardžio eina prielinksnis שֶׁל).

Daiktavardis apibrėžtas gali būti pagal reikšmę (tikrinis daiktavardis, daiktavardis su įvardžiuotine priesaga, daiktavardis, reiškiantis unikalų objektą, pvz.: הַשֶׁמֶשׁ „saulė“; taip pat čia galima priskirti apibendrinančius ir abstrakčius daiktavardžius, kurie ivrite paprastai vartojami su artikeliu: הָאַריֵה מָצוּי בְּאַפְרִיקָה „Liūtai veisiasi Afrikoje“) ar pagal naudojimą (kai kalbama apie jau minėtą objektą arba kai pati situacija pakankamai vienareikšmiškai apibrėžia objektą), pvz.: מֶרכַּז הָעִיר „miesto (konkretaus, šio) centras“.

Atkreipkite dėmesį: kaip tiesioginis papildinys, konkretus daiktavardis (su artikeliu ar be jo) reikalauja prieš jį einančio prielinksnio רָאִיתִי אִישׁ :אֶת – „aš mačiau (kažkokį) žmogų“, bet: אֶת זֶה – ,אֶת אָחִיךָ – , אֶת דָּוִד – ,רָאִיתִי אֶת הָאִישׁ   „aš mačiau (šį) žmogų, – Davidą, – tavo brolį, – tai“.


2.1.8.ARTIKELIO FORMA ( LITERATŪRINĖJE KALBOJE )


הַ- (+ dagešas pirmoje žodžio raidėje) – pagrindinė forma: הַבַּיִת, הַסֵּפֶר.

הֶ - prieš nekirčiuotus הָ, עָ, o taip pat prieš הֳ: הֶעָרִים, הֶהָרִים, הֶחָג, הֶחֳדָשִׁים.

הָ - prieš א, ר; prieš kirčiuotus הָ ir prieš ע (išskyrus nekirčiuotą עָ):הָאַרְיֵה , הָרֹאשׁ, הָהָר, הָעֲבוֹדָה, הָעִיר.

הַ - prieš ה, ח su bet kuria balse, išskyrus kamac: הַהֵפֶךְ, הַחֶרֶב.

Šnekamojoje kalboje artikelis turi vieną formą – הַ, vienok ה (h) daugelis izraeliečių netaria.

Po prielinksnių בְּ-, כְּ-, לְ-, kurie rašomi kartu su žodžiu, artikelio priebalsė h iškrenta ir lieka tik balsė: בַּבַּיִת (בְּ+הַבַּיִת=), כָּאַרְיֵה (=הָאַרְיֵה+כְּ), לֶהָרִים (=הֶהָרִים+לְ).
Taip neatsitinka, jei artikelis yra pavadinimo dalis, pavyzdžiui.: בָּאָרֶץ „šalyje“, bet קָרָאתִי בְּהָאָרֶץ „aš skaičiau (laikraštyje) Ba-arec“, arba turi reikšmę „šiandieninis“ – לָיוֹם „dienai“, bet לְהַיּוֹם „šiai dienai“.