kryptis – Baal Sulamas (Baal Sulamo)
Vidinės toros studijų centras, vidinės Toros mokymo namai
  • לאחר שאנו יודעים היטב את מדת הטוב המקווה כצלמו ודמותו, עלינו להתבונן בדברים והאמצעים העומדים לרשותנו כדי להחיש את הטוב והאושר. בעה''ס, השלו בעולם Kai jau išsiaiškinome, kas yra visų laukiamas gerumas, reikia įsižiūrėti į mums realiai pasiekiamas priemones, kad pagreitinti šį „gerumą“ ir „laimę“. (Baal Sulamas „Taika Pasaulyje“)





2.4 PRIEVEIKSMIAI


Prieveiksmių ivrite yra palyginus nedaug.

Dažnai kaip prieveiksmiai yra naudojami daiktavardžiai su prielinksniu (rimtai בִּרְצִינוּת, noriai בְּרָצוֹן) arba būdvardžiai, kurie gali būti vienaskaitos vyriškos giminės, vienaskaitos moteriškos giminės arba daugiskaitos moteriškos giminės formos: gerai טוֹב, gražu יָפֶה, pakartotinai שֵׁנִית, tiesiai יְשִׁירוֹת.

Kalbų pavadinimai rašomi (be prielinksnio) ir kaip prieveiksmiai:

rusiškai רוּסִית, ivritu דִבַּרְנוּ רוּסִּית :עִבְרִית – „mes kalbame rusiškai“;

הַסֵפֶר כָּתוּב עִבְרִית – „knyga parašyta ivritu“.


Taip pat plačiai naudojami posakiai su žodžiais: צוּרָה, אוֹפֶן, דֶּרֶךְ („būdas“, „vaizdas“, „maniera“) plius būdvardis: „įtikinamai“ בְּצוּרָה מְשַׁכְנַעַת , „įprastai“ בְּדֶרֶךְ כְּלָל.

Prieveiksmių laipsniavimas sudaromas taip pat, kaip ir būdvardžių (žiūrėti skyriuje 2.2.5): „greičiau“ מַהֵר יוֹתֵר, „geriau“ טוֹב יוֹתֵר.


Kai kurie labiausiai naudojami prieveiksmiai:

laiko – „šiandien“ הַיּוֹם, „vakar“ אֶתְמוֹל, „užvakar“ שִׁלְשׁוֹם, „rytoj“ מָחָר, „poryt“ מָּחֳרָתַיִם, „tada“ אָז („iki to laiko“ עַד אָז, „ nuo to laiko“ מֵאָז), „greitai“ בְּקָרוֹב, „anksčiau“ קוֹדֶם, „po to“ אַחַר־כָּךְ, „dabar“ עַתָּה, „iki šiol“ עַד עַכְשָׁיו;

vietos – „ten“ שָׁם, „į ten“ לְשָׁם, שָׁמָּה, „iš ten“ מִשָׁם, „čia“ פֹה, כָּאן, „čionai“ לְכָּאן, הֵנָּה, „iš čia“ מִכָּאן, „iki čia“ עַד כָּאן;

matų – „labai“ מְאׁד, „ypatingai“ עַד מְאׁד, „per daug“ מִדַּי (pvz. גָדוֹל מִדַּי „per“ didelis“), „gana“, „pakankamai“ דַּי, „dar“ עוֹד, „daug“ הַרְבֵּה, „mažai“ מְעַט, „nedaug“ קְצָת, „daugiau“ יוֹתֵר, „mažiau“ פָּחוֹת, „taip“, „tiek“ כָּל־כָּךְ;

veiksmo būdų – „gerai“ טוֹב, הֵיטֵב, יָפֶה, „blogai“ רַע, גָּרוּעַ, „greitai“ מַהֵר, „lėtai“ לְאַט, „tiesiai“ יָשָׁר, „tiesiai“, „tiesiogiai“ יְשִׁירוֹת, „teisingai“ נָכוֹן, נְכוֹנָה, „nenorom“ בְּלֵית בְּרֵירָה, „mielai“ בְּרָצוֹן, „taip“ כּךְ, כָּכָה, „nelabai“ לֹא כָּל־כּךְ, „šiaip sau“ כָּכָה־כָּכָה (šnek.), „kartu בְּ)יַחַד), „atskirai“ בְּנִפְרָד.

Klausiamieji ir nežymimieji prieveiksmiai pateikti kartu su atitinkamais įvardžiais, žiūrėti skyriuose 2.3.3 ir 2.3.5.

Kai kurie prieveiksmiai (מְאׁד, עוֹד, דַּי, לְאַט) literatūrinėje kalboje gali būti naudojami su įvardžiuotinėmis priesagomis: עוֹדֶנוּ חַי „jis dar gyvas“,

הִיא הָלְכָה לְאִטָּה „ji ėjo lėtai“, הֵם גְּדּוֹלִים דַּיָם „jie pakankamai dideli“ (plg. הֵם דֵּי גְּדּוֹלִים – „jie gana dideli“).


2.5 SKAITVARDIS


2.5.1 KIEKYBINIS SKAITVARDIS


Hebrajų kalboje giminėmis kaitomi visi kiekybiniai skaitvardžiai, išskyrus apvalias dešimtis, šimtus, tūkstančius ir t.t.

Atkreipkite dėmesį: skirtingai nuo daiktavardžių ar būdvardžių, skaitvardžių galūnė ־ָה nurodo vyrišką giminę, tuo tarpu moteriška giminė išreiškiama paprasta šaknimi be galūnės.

Skaitvardžiai nuo 1 iki 10, be pagrindinės, taip pat turi ir derinimo be prielinksnių formą.


Lentelė (ruošiama)

Vyriška giminė Moteriška giminė Pagrindinė forma Derinimo be prielinksnių forma Pagrindinė forma Derinimo be prielinksnių forma
אֶחָד אַחַד אַחַת אַחַת
שְׁנַיִם שְׁנֵי שְׁתַים שְׁתֵי
שְׁלוֹשָׁה שְׁלוֹשֶׁת שָׁלוֹשׁ שְׁלוֹשׁ
אַרְבָּעָה אַרְבַּעַת אַרְבַּע אַרְבַּע
חֲמִישָׁה חַמֶשֶׁת חַמֵשׁ חַמֵשׁ
שִׁשָׁה שֵׁשֶׁת שֵׁשׁ שֵׁשׁ
שִׁבְעָה שִׁבְעַת שֶׁבַע שֶׁבַע
שְׁמוֹנָה שְׁמוֹנַת שְׁמוֹנֶה שְׁמוֹנֶה
תִשְׁעָה תִשְׁעַת תֵשַׁע תְשַׁע
עֲשָׂרָה עֲשֶׂרֶת עֶשֶׂר עֶשֶׂר


Pastabos:

a) skaitvardis „vienas“ rašomas po daiktavardžio (אִישׁ אֶחָד „vienas žmogus“), o visi kiti skaitvardžiai rašomi prieš daiktavardį.

„Vienas“ derinimo be prielinksnių formoje rašomas prieš daiktavardį ir reiškia „vienas iš“: אַחַד הָעָם „vienas iš tautos“, אַחַת הַבַּחוּרוֹת „viena iš merginų“;

b) „du“ hebrajų kalboje naudojamas tik abstrakčiai, be daiktavardžio. Prieš daiktavardį jis rašomas derinimo be prielinksnių formoje: „du žmonės“ שְׁנֵי אֲנָשִׁם, „dvi mergaitės“  שְׁתֵי יְלָדוֹת.

c) vyriškos giminės skaitvardžiai nuo 3 iki 10 derinimo be prielinksnių formoje vartojami prieš žodį „tūkstančiai“ ir prieš apibrėžtuosius daiktavardžius (žr.skyrių 1.6): חֲמֶשֶׁת אֲלָפִים „penki tūkstančiai“, שְׁלוֹשֶת בָּנָיו „trys jo sūnūs“.

d) moteriškos giminės skaitvardžiai nuo 3 iki 10 derinimo be prielinksnių formoje naudojami prieš žodį „šimtai“, o taip pat antros dešimties skaitvardžiuose (11-19, žr.žemiau).


Antros dešimties skaitvardžiai:


Lentelė (ruošiama)

Vyriška giminė Moteriška giminė
עָשָׂר אַחַד עֶשְׂרֵה אַחַת
עָשָׂר שְׁנֵים עֶשְׂרֵה שְׁתֵים
עָשָׂר שְׁלוֹשָׁה עֶשְׂרֵה שְׁלוֹשׁ
עָשָׂר אַרְבָּעָה עֶשְׂרֵה אַרְבַּע
עָשָׂר חֲמִישָׁה עֶשְׂרֵה חַמֵשׁ
עָשָׂר שִׁשָׁה עֶשְׂרֵה שֵׁשׁ
עָשָׂר שִׁבְעָה עֶשְׂרֵה שֶׁבַע
עָשָׂר שְׁמוֹנָה עֶשְׂרֵה שְׁמוֹנֶה
עָשָׂר תִשְׁעָה עֶשְׂרֵה תְשַׁע


Moteriškos giminės skaitvardžiuose dažniausiai kirčiuojamas pirmas žodis, o עֶשְׂרֵה lieka nekirčiuotas: אַחַת עֶשְׂרֵה achát-esre.

Dešimtys ir šimtai:

שְׂרים 20, 30 שְׁלוֹשִׁים, 40 אַרְבָּעִים, 50 חֲמִשִׁים, 60 שִׁשִׁים, 70 שִׁבְעִים, 80 שְׁמוֹנִים, 90 תִשְׁעִים ;

מֵאָה 100, 200 מָאתַיִם, 300 מֵאוֹת שְׁלוֹשׁ, ir t.t.;

Tūkstančiai:

tūkstantis אֶלֶף, du tūkstančiai אַלְפַּיִם ,trys tūkstančiai שְׁלוֹשֶׁת אֲלָפִים  ir t.t.;

milijonas מִילְיוֹן, milijardas מִילְיָארְד.

Kartais רְבָבָה naudojamas daugiskaitoje רְבָבוֹת dešimt tūkstančių (kaip daiktavardis).

Nulis – אֶפֶס.


Sudurtiniuose skaitvardžiuose paskutinis žodis prijungiamas jungtuku ־ו:

1981 מֵאָה וְשְׁשִׁים 160; מֵאָה שְׁשִׁים וְשָׁלוֹשׁ 163; אֶלֶף תְשַׁע מֵאוֹת שְׁמוֹנִים ואַחַת.

Skaitvardžiai nuo 2 iki 10 (praktiškai naudojami tik 2-5) gali būti derinami su įvardžiuotinėmis priesagomis:

2 – vyr. ir mot. giminėje שְׁנֵיכֶם – „jūs abu“, שְׁתֵיכֶן – „jūs abi“;

visi likę – tik vyr. giminėje:

שְׁלוֹשְׁתֵנוּ – „mes trise“, חֲמִשְׁתֶּם – „jie penkiese“ (חֲמִשְׁתֶן – „jos, penkios moterys“).


Atskiri, labiau paplitę daiktavardžiai eina po skaitvardžio nuo 10 (11 ir daugiau) vienaskaitos formoje tik su sąlyga, kad jie neturi jokio apibrėžtumo:

100 metų מֵאָה שָׁנָה  

15 žmonių  חֲמִישָׁה עָשָׂר אִישׁ, 

bet 100 sunkių metų מֵאָה שָׁנִים קָשׁוֹת, 

15 suaugusių žmonių חֲמִישָׁה עָשָׂר אֲנַשִׁים מְבוּגָּרִים, 


Vienaskaitoje naudojami taip pat ir matavimo vienetai, netgi po žodžio „du“:

שְׁנֵי לִיטֶר חָלָב „du litrai pieno“ ,

„100 metrų“ מֵאָה מֶטֶר

bei vyriškos giminės piniginiai vienetai:

„30 šekelių“ שְׁלוֹשִׁים שֶׁקֶל, 

 „100 dolerių“ מֵאָה דּוֹלָר,

„15 rublių“ חֲמִישָׁה עָשָׂר רוּבָּל,

bet: „200 lirų“ מָאתַיִם לִירוֹת.

Abstrakčiame skaičiavime (be daiktavardžio) naudojami moteriškos giminės skaitvardžiai: אַחַת, שְׁתַּיִם, שָׁלוֹשׁ – trys, du, vienas.

Reikia pastebėti, kad teisingas skaitvardžių naudojimas sudaro sunkumų netgi tiems, kam ivritas yra gimtoji kalba ir todėl šioje srityje yra dažnos šios klaidos: moteriška giminė vietoje vyriškos, daugiskaita vietoje vienaskaitos.


2.5.2 KELINTINIAI SKAITVARDŽIAI


Ypatingos kelintinių skaitvardžių formos galioja tik skaitvardžiuose nuo 1 iki 10:

Lentelė (ruošiama)

Vyriška giminė Moteriška giminė
Pirmas רִאשׁוֹן רִאשׁוֹנָה
Antras שֵׁנִי שְׁנִיָה
Trečias שְׁלִישִׁי שְׁלִישִׁית
Ketvirtas רְבִיעִי רְבִיעִית
Penktas חֲמִשִׁי חֲמִשִׁית
Šeštas שִׁשִׁי שִׁשִׁית
Septintas שְׁבִיעִי שְׁבִיעִית
Aštuntas שְׁמִינִי שְׁמִינִית
Devintas תְשִׁיעִי תְשִׁיעִית
Dešimtas עֲשִׂירִי עֲשִׂירִית

Šie skaitvardžiai gali būti tiek nežymimieji, tiek žymimieji (su artikeliu הַ־).

Visi kiti kelintiniai skaitvardžiai (daugiau nei 10) sudaromi iš atitinkamų kiekybinių skaitvardžių, pridedant artikelį הַ־:
vienuoliktas הָאַחַד־עָשָׂר, vienuolikta הָאַחַד־עָשְׂרַה
dvidešimtas, -a הָעָשְׂרִים
šimtasis הַמֵּאָה
šimtas pirmas הַמֵּאָה ואֶחָד, šimtas pirma הַמֵּאָה וֵאַחַת (atkreipkite dėmesį: ne „šimtas pirmas“, o „šimtas vienas“ su artikeliu!).

Iš kelintinių skaitvardžių nuo 3 iki 10 sudaromi daiktavardžiai su bendrumo, visumos reikšme: שְׁלִישִׁיָה „treji, trijulė, trio“, רְבִיעִיָה „ketveri, kvartetas“, שְׁמִינִיָה „aštuoneri, aštuoniukė, oktava, oktetas“.


2.5.3 TRUPMENA


Pusė חֵצִי (derinimo be prielinksnių forma חֲצִי: pusvalandis חֲצִי שָׁעָה);

trečdalis שְׁלִישׁ (dvi trečiosios שְׁנֵי שְׁלִישִׁים ,שְׁנֵי שְׁלִישׁ);

ketvirtis רֶבַע (trys ketvirčiai שְׁלוֹשָׁה רְבָעִים ,שְׁלוֹשֶׁת רִבְעֵי);

toliau (iki 1/10) – kelintinio skaitvardžio moteriškos giminės forma: חֲמִישִׁית, שִׁשִׁית, עֲשִׂירִית.

Priesagos ־ית pagalba sudaromi taip pat מְאִית 1/100, אַלְפִּית 1/1000.

Visi kiti vardikliai (tame tarpe ir nuo 1/5 iki 1/10 kaip alternatyvi forma) sudaromi žodžio חֶלְקֵי pagalba, ir čia skaitiklis yra vyr.giminės, o vardiklis – mot.giminės:

שְׁנֵי חֶלְקֵי חָמֵשׁ 2/5; 3/11 שְׁלוֹשָׁה חֶלְקֵי אַחַת עֶשְׂרֵה; 1/20 חֶלֶק הָעֶשְׂרִים ,אֶחָד מֵעֶשְׂרִים.

Dešimtinės trupmenos:

0,3 אֶפֶס נְקוּדָה שָׁלוֹשׁ arba אֶפֶס פְּסִיק שָׁלוֹשׁ,

3,14 שָׁלוֹשׁ נְקוּדָה (פְּסִיק) אַרְבַּע עֶשְׂרֵה.

(Ivrite, kaip ir anglų kalboje, tūkstančiai yra atskiriami kableliu: 20,500, o dešimtainėse trupmenose naudojamas taškas: 0.3).


2.5.4 IŠSIREIŠKIMAI SU SKAITVARDŽIAIS


Dvigubai (ar dukart) פִּי שְׁנַיִם, כִּפְלַיִם;

Triskart פִּי שֽׁלוֹשָׁה  ir t.t.;

Daug kartų שִׁבְעָתַיִם, פִּי כַּמָּה;

Pridėti, plius וְעוֹד; atimti, minus פָּחוֹת;

Lygu שָׁוֶה: 

20-3=17 עֶשְׂרִים פָּחוֹת  שָׁלוֹשׁ  שָׁוֶה שְׁבַע עֶשְׂרֵה;

Padauginti כָּפוּל, padalinti לְחַלֵּק לְ־;

Laipsniu בְּחֶזְקַת־: x³ אִיקְס בְּחֶזְקַת שָׁלוֹשׁ;

kvadratu בְּרִבּוּעַ;

Būdvardžiai, turintys savyje skaičių (kaip antai „trimetis“, „penkiaaukštis“), ivrite perteikiami išsireiškimo בֶּן שֶׁלוֹש שָׁנִים, בֶּן חָמֵשׁ קוֹמוֹת pagalba, kuriame žodis בֶּן, mot.g. בַּת, dgs. בְּנֵי, בְּנוֹת derinamas su daiktavardžiu, kurį jis pažymi:

עֶשֶׂר בָּתִּים, בּֽנוֹת יֽלָדוֹת, קוֹמוֹת חָמֵשׁ בּֽנֵי.

Naudojami taip pat sudėtiniai būdvardžiai:

vieno- חַד (iš aramėjų k.), dviejų- דוּ (iš graikų k.), trejų- תּֽלֶת (iš aramėjų k.),

pvz.: dvimotoris דוּ־מֽנוֹעִי, trimatis תּֽלֶת־מֽמֶדִי. 


2.5.5 DATOS


Datose naudojami kiekybiniai skaitvardžiai:

„1975 liepos 10“ עֲשָׂרָה בְּיוּלִי אֶלֶף תְּשַׁע מְאוֹת שִׁבְעִים וְחָמֵשׁ (diena – vyriškos giminės, metai – moteriškos).

Šnekamojoje kalboje diena dažnai išreiškiama kelintiniu skaitvardžiu: עֲשִׂירִי לְיוּלִי.

„Trisdešimtieji metai“ שְׁנוֹת הַשְׁלוֹשִׁים.

„Iki mūsų eros“ לִפְנֵי הַסְּפִירָה, „iki Kristaus amžiaus“ לִפְנֵי סְפִירַת הַנוֹצְרִים, „mūsų eros“ לַסְּפִירָה, „pagal krikščionišką metų skaičiavimą“ לִסְפִירַת הַנוֹצְרִים.

Judėjų metų skaičiavime metai žymimi raidėmis pagal jų skaitinę reikšmę, tik tūkstančiai visada praleidžiami: 5743 (=1983 m. pagal krikščionišką metų skaičiavimą) – ה' תשמ"ג arba be tūkstančių תשמ"ג:

ה (= 5 tūkstančiai) + ת (= 400) + ש (= 300) + מ (= 40) + ג (= 3) = 5743 (skaitoma pagal raidžių pavadinimus (hey) tav šin mem gimel arba TaŠMaG).

5708 (= 1948) – ח"תש (tašach) (Izraelio valstybės įkūrimo metai).

Tūkstančiai atskiriami vienu ženklu gereš, paskutinė raidė – dvigubu geršaim: 36 ו"ל, 13 ג"י.

Kadangi raidžių junginys יה, יו yra sutrumpintai parašytas Kūrėjo vardas, tai išvengiant švento vardo paminėjimo, skaičiai 15 ir 16 išreiškiami raidžių junginiu ו"ט 9 + 6, ז"ט 9 + 7.


2.5.6 LAIKO ŽYMĖJIMAS


Valandos žymimos moteriškos giminės kiekybiniais skaitvardžiais:

8 valandos שֽׁמוֹנֶה הַשָׁעָה (bet: tai tęsėsi 8-ias valandas שָׁעוֹת שֽׁמוֹנֶה נִמֽשַׁךְ זֶה),

Pirma valanda dienos אַחַת הַשָׁעָה,

Iki vidurdienio הַצָהֳרַיִם לִפֽנֵי (sutrumpintai צ"לפה), po vidurdienio הַצָהֳרַיִם אַחֲרֵי (צ"אחה).

Minutės žymimos moteriškos giminės kiekybiniais skaitvardžiais plius žodis דַּקּוֹת „minučių“: 8val. 10min. דַּקּוֹת ועֶשֶׂר שֽׁמוֹנֶה (הַשָׁעָה).

Šnekamojoje kalboje, jeigu minučių skaičius mažiau nei penkios, tai žodis דַּקּוֹת praleidžiamas ir minučių skaičius vartojamas vyriškoje giminėje:

וַעֲשָׂרָה שֽׁמוֹנֶה , לֽתֵשַׁע חֲמִישָׁה (bet וֽחָמֵשׁ עֶשֽׂרִים שֽׁמוֹנֶה 8val. 25min. – mot.g., skirtingai nei לִשֽׁמוֹנֶה  וַחֲמִישָׁה עֶשֽׂרִים be 25min. 8).

Ketvirtis devintos, aštuonios su ketvirčiu וָרֶבַע שֽׁמוֹנֶה.

Pusė devynių וֶחֵצִי שֽׁמוֹנֶה.

Be ketvirčio devynios לֽתֵשֵׁע רֶבַע, רֶבַע פָּחוֹת תֵּשַׁע.

Be penkių devynios  חֲמִישָׁה פָּחוֹת תֵּשַׁע  לֽתֵּשַׁע (דַּקּוֹת חָמֵשׁ) חֲמִישָׁה.

Vidurdienis צָהֳרַיִם, vidurnaktis חָצוֹת.


2.6 PRIELINKSNIAI

Prielinksniai ivrite gali vartojami prieš daiktavardžius, būdvardžius, skaitvardžius, įvardžius (išskyrus asmeninius įvardžius), prieveiksmius (šiandienai לֽהַיוֹם, per daug מֽאֹד עַד) ir kartais prieš neapibrėžtą veiksmažodžio formą (מִלָּה לוֹמַר בּלִי „be to, kad sakyti“, „nesakant nei žodžio“).

Vietoje asmeninių įvardžių su prielinksniais, naudojamos įvardžiuotinės priesagos (žiūrėti t.p. skyrių 2.3.1).

Prielinksniai בּֽ־, לֽ־, כּֽ־, susidedantys iš vienos raidės, rašomi kartu su sekančiu žodžiu.

Labiausiai naudojami prielinksniai ir jų pagrindinės reikšmės:

 בּֽ־ – vietininko linksnis (בַּבַּית „name“), „su“ (בּֽחֶמֽאָה לָחֶם „duona su sviestu“), įnagininko linksnis (ginklai/įrankiai: בּֽסֵכִּין „peiliu“).

לֽ־   – naudininko linksnis (לֽיוֹסֵף „Josefui“),  „į“ (kryptis: לַכִּתָּה נִכֽנַס „įėjo į klasę“).

 שֶׁל – kilmininko linksnis (דָּוִד שֶׁל הַסֵּפֶר „Davido knyga“).

 אֶת – galininko linksnis (su žymimuoju daiktavardžiu: הָאִישׁ אֶת רָאִיתִי „aš mačiau šį žmogų“).

Retkarčiais (poezijoje, laikraščių antraštėse) prielinksnis אֶת prieš apibrėžtus daiktavardžius gali būti praleidžiamas.

Kita vertus, šis prielinksnis gali būti vartojamas ir prieš neapibrėžtus daiktavardžius, jeigu bus neaišku, kas sakinyje yra veiksnys, o kas tarinys:

.גֽבָרִים אֶת וֽנָשִׁם נָשִׁים אֶת גִבָרִים פוֹגֽשִׁים זֶה בּֽמוֹעֲרוֹן „Šiame klube vyrai sutinka moteris, o moterys – vyrus“.

אֶל – „prie“ (חַיִים אֶל נִגַשֽׁתִי „aš priėjau prie Chaimo“).

עַל – „ant“ (הַכִּסֵּא עַל „ant kėdės“), „apie“ (הַסֶּרֶט עַל שׂוֹחַחֽנוּ  „mes šnekučiavomės apie filmą“).

מַעַל – „virš“ (הָעִיר מַעַל טָס הַמָּטוֹס „lėktuvas skrenda virš miesto“).

פֽנֵי עַל – „ant“ (paviršiaus: הַמַּיִם פֽנֵי עַל „ant vandens“); „pro“ (פָנַי עַל עָבַר „praėjo pro mane“).

לֽיַד ,עַל־יַד – „šalia“ (הַבַּיִת עַל־יַד עָמַד „stovėjo šalia namo“).

(בִּידַי) עַל־יֽדֵי – įnagininko linksnis (יֽדוּעָה חֶבֽרָה עַל יֽדֵי נִּבֽנָה הַבַּיִת „namas pastatytas žinomos firmos“). Paprastai rašosi sutrumpintai י"ע.

Atkreipkite dėmesį, kad du paskutiniai prielinksniai, kuomet jie vartojami su įvardžiuotinėmis priesagomis, tariami vienodai ir juos atskirti galima tik pagal kontekstą עַל־יָדִי יָשַׁב „sėdėjo priešais mane“; עַל־יָדִי נִכֽתֵּב „mano parašyta“. 

מֵאֵת (lit.) – nurodo į autorių מֵאֵת .שִׁירָה קֹבָץ (בּֽיָאלִיק „Bialiko eilėraščių rinkinys“; šnekamojoje kalboje įprastai: בּֽיָאלִיק שֶׁל); „iš“ (הָאָח מֵאֵת לָקַח „paėmė iš brolio“).

מִן – dažniau kartu su žodžiu מִ־ (+ dagešas), מֵ־ (prieš raides ע, א, ה, ח,ר) – „iš“ (הַבַּיִת מִן = מֵהַבַּיִת „iš namo“); „iš, nuo“ (מִשַׁבָּת „iš Šabato, nuo Šabato“) – „kuo“ (מִכֻּלָם גָדול „daugiau, nei visi, daugiau už visus“).

תּוֹךְ – „trukmėje, už“ (laiko prasme) (שָׁבוּעַ תּוֹךְ „savaitės eigoje, už savaitės“).

 בְּתוֹךְ – „viduje“ (הָאַרֽגָּז בְּתוֹךְ „dėžės viduje“).

מִתּוֹךְ „iš vidaus, išeinant iš“ (הֲנָחָה יָצָא מִתּוֹךְ  „išėjo“ iš prielaidos – darė prielaidą“).

אֶצֶל – „pas, prie“ (אֶצֽלִי „pas mane“).

עִם – „(kartu) su“ (הָלַכֽתִּי עִם דָן „aš ėjau su Danu“). Šio prielinksnio derinimas su įvardžiuotine priesaga vartojamas tik literatūrinėje kalboje (עִמִּי „su manimi“), šnekamojoje kalboje vartojamas prielinksnis אֵת su priesaga (אִתִי „su manimi“). Atskirai אֵת (nepainioti su naudininko linksnio prieveiksmiu אֶת) sutinkama tik firmų pavadinimuose: בָּנָיו אֵת לֵוִי „Levi su sūnumis, Levi ir sūnūs“.

תַּחַת – „po“ (תַּחַת הַשֶּׁמֶשׁ חָדַשׁ אֵין „nėra nieko naujo po saule“); „už, vietoj“ (תַּחַת עַיִן עַיִן „akis už akį“); (זֹאת תַּחַת „vietoj to“).

לְ־  מִתַּחַת po” (לְמִטָּה מִתַּחַת po lova”).

בְּלִי, בְּלֹא  (belo) מִבְּלִי, לְלֹא be” (מַאֲמָץ בְּלִי be pastangų”, הֲפוּגָה לְלֹא be pertraukos”, מִבְּלִי לְהִסְתַּכֵּל nežiūrint”). Derinyje su įvardžiuotinėmis priesagomis pasikeičia į בִּלְעֲדֵי: בִּלְעָדַי „be manęs“.

לְאַחַר, אַחַר, אַחֲרִי־ – „po“ (אַחַר־כָּך „po to“, הַזְּמַן אַחֲרֵי „po paskirto laiko“); „už“ (אַחֲרָיו הָלַכְתִּי „aš ėjau už jo“).

מֵאֲחוֹרֵי – „užpakalyje, už“ (הַבַּיִת מֵאֲחוֹרֵי עָמַד „jis stovėjo už namo“).

בִּמְקוֹם „vietoje“ (חַיִים בִּמְקוֹם בָּאתִי „aš atėjau vietoje Chaimo“).

מֵעֵבֶר – „virš, toje pusėje“ (לַנָּהָר מֵעֵבֶר „toje pusėje upės, už upės“).

בְּעַד – „už“ (הַלִיכּוּד בְּעַד הִצְבִּיעַ „jis balsavo už Likud“).

תְּמוּרַת – „už, vietoj“ (כֶּסֶף תְּמוּרַת „už pinigus“).

בִּשְׁבִיל „dėl (kam)“ (בִּשְׁבִילוֹ סֵפֶר הֵבֵאתִי „aš atnešiau knygą jam“).

לְמַעַן „dėl (kažko)“ (לְמַעֲנִי זֶה אֶת עֲשֵׂה „padaryk tai dėl manęs“).

בִּגְלַל „dėl (kokios tai priežasties)“ (בָּאתִי לֹא הַגֶשֶׁם בִּגְלַל „dėl lietaus aš neatėjau“).

בְּעִקְבוֹת, עֵקֶב „pasekoje, pasekmė“ (הַמַּשְׁבֵּר עֵקֶב „krizės pasekoje“).

לִפְנֵי „prieš, anksčiau“ (הַזְּמַן לִפְנֵי „anksčiau laiko; לְפָנַי prieš mane, iki manęs“).

מִלְּבַד, מִ־ חוּץ „išskyrus“ (מִמֶּנוּ חוּץ יָדַע לֹא אִישׁ „niekas nežinojo, išskyrus jį“; זֹאת מִלְּבַד „be to, išskyrus tai“).

זוּלַת – „išskyrus“ (lit.: זוּלָתוֹ „išskyrus jį“).

בֵּין „tarp“ (הָעֵצִים בֵּין „tarp medžių“). Atkreipkite dėmesį: „tarp A ir B“ ב׳ לְבֵין א׳ בֵּין , לְבּ׳ א׳ בֵּין (vietoje jungtuko i antras prielinksnis לְ־ arba לְבֵין).

כְּגוֹן, כְּמוֹ, כְּ־ „kaip“ (ivrite tai prielinksnis: כֻּלָּם כְּמוֹ „kaip visi“, כָּמוֹנִי „kaip aš“, בַּלְּבָנוֹן כְּאֶרֶז „kaip Libano kedras“).

דֶּרֶך „per“ (הַחַלּוֹן דֶּרֶך „per langą“, דַּרְכִּי מָסַר „perdavė per mane“).

נֶגֶד „prieš“ (זֶה נֶגֶד אֲנִי „aš prieš tai“).   

מוּל „priešais“ (הַבַּיִת מוּל „priešais namą“).

בַּעֲבוּר, עֲבוּר „už, dėl“ (הָעֲבוֹדָה עֲבוּר טוֹב קִבֵּל הַתַּלְמִיד „mokinys gavo „gerai“ už darbą“).

מִבֵּין „iš (tarpo)“, בִּקֶרֶב „tarp“ (הַמִשְׁתַּתְּפִים בְּקֶרֶב „tarp dalyvių“).

פִיper (tiek tai) kartų”: (פִי שְׁלוֹשָׁה “per tris kartus”).

לְפִי, עַל־פִי  remiantis, pagal” (דַעְתִּי לְפִי “mano nuomone”).

מִפִּיiš” (pažodžiui: iš lūpų”: הַשָּׂר מִפִי שָׁמַעְתִי  aš girdėjau iš ministro”).

כַּעֲבוֹרpo, (nurodo laiką)” (שָׁעָה כַּעֲבוֹר po valandos”).

לִידֵיį rankas” (הַמִשְטָרָה לִידֵי עֲצְמוֹ הִסְגִּיר הַפוֹשֵׁעַ  nusikaltėlis pasidavė į policijos rankas”) = לְ־ (יֵאוּשׁ לִדֵי בָּאׁ „įpuolė į neviltį“).

בִּידֵי – „rankose“ = עַל־יְדֵי (הַמִשְׁטָרָה בִידֵי נֶעֱצַר הָאִישָׁ žmogus buvo areštuotas policijos”).

כְּלַפֵּיkieno tai atžvilgiu” (אִשְׁתּוֹ כְּלַפֵי הִתְנַהְגּוּתוֹ jo elgesys žmonos atžvilgiu”).

לְגַבֵּיkas liečia” (שֶׁבָּחַרְתָּ הַנּוֹשֵׂא לְגַבֵּי kas liečia temą, kurią tu išsirinkai”).

בִּפְנֵיprieš” (הוַעֲדָה בִּפְנֵי הוֹפִיעָה הִיא ji pasirodė prieš komisiją”).

בְּתוֹרkaip (kažkas, būti kažkuo)” (מְהַנְדֵּס בְּתוֹר עָבַד jis dirbo inžinieriaus pareigose, inžinieriumi”).

לְ־ בְּנוֹגֵעַkas liečia” (לוֹמַר רוֹצֶה אֲנִי לְשְׁאַלַתְךָ בְּנוֹגֵעַ kas liečia tavo klausimą, aš noriu pasakyti…”).

בְּגִין – (lit.) dėl (apie priežastį)” (המַּחֲלָה בְּגִין בָּא לֹא הוּא jis neatėjo dėl ligos”).

לְרֶגֶל(kokia tai) proga” (הֶחָג לְרֶגֶל מְקֻשָׁטִים הָרְחוֹבוֹת gatvės papuoštos šventės proga”).

לְשֵׁםdėl, vardan” (זֶה؟ אֶת צָּרִיךְ אַתָּה מָה לְשֵׁם „dėl ko tau šito reikia?”).

שֶׁל בְּעֶטְיוֹ  (lit.) – dėl, per” (mot. g. בְּעֶטְיָהּ, dgs. בְּעֶטיָם, בְּעֶטְיָן: זֶה אִישׁ שֶׁל בְּעֶטְיוֹ per šitą žmogų”).

(אֶת) לֽרַבּוֹת „įskaitant, tame tarpe“ יֽלָדִים, לֽרֵבּוֹת, כֻּלָם (חַיָבִם „visi, tame tarpe ir vaikai, privalo“...).

(אֶת) כּוֹלֵל „įskaitant, tame tarpe“ (אוֹתְךָ גַם כּוֹלֵל טָעוּ הַכּוֹל „visi suklydo, tame tarpe ir tu, įskaitant ir tave“).

(אֶת) לֽהוֹצִיא „išskyrus“ (אֶחָד לֽהוֹצִיא התַּלְמִידִים כָּל בָּאוּ „atėjo visi mokiniai, išskyrus vieną“).

לְצַד „šalia, kartu su“ (יִתְרוֹנוֹת גַּם ישׁ הַחֶסְרוֹנוֹת לְצַד „kartu su trūkumais yra ir privalumų“).

אוֹדוֹת (עַל) (lit.) – „apie, kas liečia“ (אוֹדוֹתָיו עַל שָׁמַעֽנוּ לֹא מִזּמָן „seniai mes apie jį negirdėjom“).

לְי קוֹדֶם „prieš, iki“ (laikas: לֽבוֹאוֹ קוֹדֶם „iki jam ateinant“).

בְּשֶׁל (lit.) – „dėl (priežasties)“ (אָדָם בּכוֹחַ מַחֲסוֹר בּֽשֶׁל הָעֲבוֹדָה אֶת לִגֽמֹר הִסֽפַּקֽנו לֹא „mes nesuspėjome pabaigti darbo dėl darbo jėgos trūkumo“).

עַל־גַבֵּי „ant“ (לָבָן עַל־גַבֵּי שָׁחוֹר כָּתוּב „juodu ant balto parašyta“).

שֶׁבּֽ־ „į, iš“ (שֶׁבָּהֶם שֶׁבַּחֲבּוּרה הַקָּטָן „pats jauniausias (iš jų) kompanijoje“).

לִקֽרַאת „ruošiantis, pasitinkant, link“ (הֶחָג לִקֽרַאת „šventei“, לִקֽרַאתוֹ „jį sutinkant“).

בּֽעוֹד „po“ (laiko): (שָׁעָה בּֽעוֹד „po valandos“).

עַד ,לֽ־ עַד „iki, iki pat“ (מָחָר עַד „iki rytojaus“, לַבַּיִת עַד „iki namų“).

כּֽדֵי תוֹךְ „laiku, metu“ (שִׂיחָה כּֽדֵי תוֹךְ „pokalbio metu“).

מִדֵּי „kiekvieną (pvz.:dieną), kas- (pvz.:valandą)“ (יוֹם מִדֵּי ,בּֽיוֹמוֹ יוֹם מִדֵּי „iš dienos į dieną, kiekvieną dieną“, עֶרֶב מִדֵּי „kiekvieną vakarą“).

לִפֽנוֹת „tam tikram laikui, tam tikru laiku“ (laikas: בֹּקֶר  לִפֽנוֹת  „ryte“).

אַף עַל, חֶרֶף (lit.), לֵמּֽרוֹת „nežiūrint į“ (...שֶׁ הָעוּבֽדָה לַמּֽרוֹת ,...שׁ הָעוּבֽדָה חֶרֶף ,...שֵׁ הָעוֹבֽדָה אַף עַל „nežiūrint į tą faktą, kad...“).

לֽנוֹכַח ,נוֹכַח „atsižvelgiant į...“ (...שֶׁ הָעוּבֽדָה נוֹכַח „dėl to, kad... atsižvelgiant į tai, kad...“).


Literatūrinėje kalboje naudojama kartais taip pat ir aramėjiški prielinksniai:

דּֽ־ = ivrite שֶׁל – kilmininko linksnis: הַמּוֹעֵד דֽחוֹל א׳ „pirma chol amoed (tarpšventinė) diena“.

 לֽדִידֵי (+ priesagos) – „sutinkamai, pagal, remiantis“ (לֽדִידֵי „pagal mane“).

דּֽ־ אֲלִיבָּא „pagal, remiantis“ (דּֽהֶגֶל אֲלִיבָּא „remiantis Hėgeliu“).

קֳבָל (koval) „prieš“ (išsireiškime וָעֵדָה עַם קֳבָל „viešai“, pažodžiui: „prieš tautą ir visuomenę“).


Nėra galimybės pateikti visas prielinksnių reikšmes. Kaip taisyklė, jų prasmę galima suprasti pagal kontekstą.

Reikia atsiminti prielinksnius deriniuose su veiksmažodžiais.

Pavyzdžiui: עַל לִשֽׁמוֹר „saugoti (ką nors)“,

בּֽ־ לֽהִסֽתָּכֵּל „žiūrėti į“.

„Išeiti iš“ – paprastai מִן לָצֵאת, bet sutinkama ir אֶת לָצֵאת (שָׁבוּעַ לִפֽנֵי הָאָרֶץ אֶת יָצָא הוּא „jis išvažiavo iš šalies prieš savaitę“).

Pagrindinės reikšmės עַל – „ant, apie“, tačiau: צִוֽתָּה כָּל על סֽפִינָה „laivas su visa komanda“; בּֽעַד „už“, tačiau: בּֽעַדוֹ עָצַר „sustabdė jį, sutrukdė jam“.

Prielinksniai derinami su įvardžiuotine priesaga (tai atitinka rusų k. derinimą prielinksnis+įvardis: pas mane, su tavimi, apie jį ir t.t.) panašiai kaip daiktavardžiai. Kai kurie prielinksniai naudojami panašiai, kaip vienaskaitos daiktavardžiai (בִּי בּֽךָ, – kaip סִפֽרִיסִפֽרֽךָ), kiti – kaip daugiskaitos daiktavardžiai (עָלַי , עָלֶיךָ – kaip סֽפָרַי, סֽפָרֶיךָ).


Kai kurie prielinksniai junginyje su įvardžiuotinėmis priesagomis

Lentelė (ruošiama)

בְּ אֶל עַל תַחַת אֶצֶל לִפְנֵי מִן כְּמוֹ עִם
אֲנִי בִּי אֵלַי עָלַי תַּחְתַי אֶצְלִי לְפָנַי מִמֶּנִּי כָּמוֹנִי עִמִּי אִתִּי
אַתָּה בְּךָ אֵלֶיךָ עָלֶיךָ תַּחְתֶּיךָ אֶצְלְךָ לְפָנֶיךָ מִמְּךָ כָּמוֹךָ עִמְּךָ אִתְּךָ
אַתְּ בָּךְ אֵלַיִךְ עָלַיִךְ תַּחְתַּיִךְ אֶצְלֵךְ לְפָנַיִךְ מִמֵּךְ כָּמוֹךְ עִמָּךְ אִתָּךְ
הוּא בּוֹ אֵלָיו עָלָיו תַחְתָּיו אֶצְלוֹ לְפָנָיו מִמֶּנּוּ כָּמוֹהוּ עִמּוֹ אִתּוֹ
הִיא בָּה אֵלֶיהָ עָלֶיהָ תַחְתֶּיהָ אֶצְלֶהּ לְפָנֶיהָ מִמֶּנָּהּ כָּמוֹהָּ עִמָּהּ אִתָּהּ
אֲנַחנּו בָּנוּ אֵלֵינוּ עָלֵינוּ תַּחְתֵּינוּ אֶצְלֵנוּ לְפָנֵינוּ מֵאִתָּנוּ כָּמוֹנוּ עִמָּנוּ אִתָּנוּ
אַתֶּם בָּכֶם אֲלֵיכֶם עֲלֵיכֶם תַּחְתֵּיכֶם אֶצְלְכֶם לִפְנֵיכֶם מִכֶּם כְּמוֹכֶם עִמָּכֶם אִתְּכֶם
אַתֶן בָּכֶן אֲלֵיכֶן עֲלֵיכֶן תַּחְתֵּיכֶן אֶצְלְכֶן לִפְנֵיכֶן מִכֶּן כְּמוֹכֶן עִמָּכֶן אִתְּכֶן
הֵם בָּהֶם
(בָּם) אֲלֵיהֶם עֲלֵיהֶם תַּחְתֵּיהֵם
תַּחְתָּם אֶצְלָם לִפְנֵיהֶם מֵהֶם כְּמוֹתֶם עִמָּם אִתָּם
הֵן בָּהֶן
(בָּן) אֲלֵיהֶן עֲלֵיהֶן תַּחְתֵּיהֶן
תַחְתָּן אֶצְלָן לִפְנֵיהֶן מֵהֶן כְּמוֹתֶן עִמָּן אִתָּן


Literatūrinėje kalboje prielinksnių בְּ-, -לְ, -כְּ įbalsinimas kinta priklausomai nuo sekančios raidės: jei po ja yra šva, tai prielinksnis įgauna balsę i: בִּסְפָרַר – „Ispanijoje“. Jei žodis prasideda יְ, tai šva iškrenta ir prielinksnis įbalsinamas i: לְירוּשָׁלַיִם – „į Jeruzalę“.

Jei žodis prasideda gerkliniu priebalsiu, įbalsintu chataf-patach ־ֲ , chataf-segol ־ֱ ar chataf-kamac ־ֳ , tai prielinksnis įbalsinamas atitinkamai patach (a), segol (e) ar kamac-katan (o): לַאֲסֵפָה – „susirinkime“, בֶּאֱמֶת – „iš tiesų, tikrai“, בָּאֳנִיָּה – „laive“. Jeigu pirma žodžio raidė בּ, גּ, דּ, כּ, פּ, תּ, tai po šių prielinksnių dagešas iškrenta, t.y.כּ ,(p) פּ ,(b) בּ (k) tampa ב (v), (f) פ, כ (ch): בְּבֵית־סֵפֶר – mokykloje.

Šnekamojoje kalboje šių taisyklių paisoma tik nusistovėjusiuose išsireiškimuose (בְּכָל זֹאת „vis tik”, לִכְבוֹד „kieno tai garbei”, בְּבַקָּשָׁה „prašau”) ir preciziškoje kalboje.

Kai tie patys prielinksniai prijungiami prie žodžio su apibrėžtuoju artikeliu, tai artikelio priebalsis h iškrenta, o prielinksnis įgauna artikelio įbalsinimą: בַּבַּיִת־הַבַּיִת; לָעִיר־הָעִיר; בֶּחָגִים־הֶחָגִים.

Prielinksnis מִן šioje formoje naudojamas gana retai, paprastai prieš artikelį (מִן הַבַּיִת „iš namų”). Paprastai jis turi formą מִ־ ir dagešą sekančioje raidėje (מִבַּיִת).

Jeigu žodis prasideda gerkline raide (ח ,ה ,ע ,א) arba reiš ר, kurios negali turėti dagešo, tai prielinksnis įgauna formą מֵ: מֵאַרְגֶנְטִינָה „iš Argentinos”, מֵהַבַּית „iš namų”.

Išsireiškimuose dažnai sutinkamos ypatingos poetinės prielinksnių formos: מִנִּי vietoje מִן „nuo to laiko“, אֶחַד מִנִּי רַבִּים  „vienas iš daugelio“, עֲלֵי „vietoje“עַל:  חַיִּים עֲלֵי אֲדָמוֹת „gyvenimas žemėje“.


2.7.JUNGTUKAI


„Ir” – ו־. Dažniausia וְ־ ve. Be to, literatūrinėje kalboje naudojamos ir kitos formos:

kartais prieš kirčiuotą skiemenį – וָ (וֶלֺא לׂא „ne ir ne”), prieš gerklinį priebalsį su įbalsinimu chataf-patach, chataf-kamac, chataf-segol – atitinkamai  patach (a), kamac katan (o), segol (e): וַאֲסֵפָה, וָאֳנִיָה, וֶאֱמֶת; prieš dusliąsias priebalses ב, פ, מ, ו ir priebalses su įbalsinimu šva – וּ: וּפָּתַח, וּשׁמוֹנֶה; prieš ־יְ (י) וִ: וִירוּשָׁלַיִם .

Šis jungtukas rašomas kartu su po einančiu žodžiu ir pirma jo raidė netenka dagešo (t.y. בּ, פּ, כּ pasidaro ב, פ, כ).

 Šnekamojoje kalboje šios taisyklės neveiksmingos, išskyrus nusistovėjusius išsireiškimus, tokius kaip: וּבְכֵן „ir taigi”, וֶלׁא  „ir ne, kitaip, kitu atveju” ir  jungtukas turi vieną formą – וְ־.

Yra nemažai atvejų, kai ו nėra sujungiamasis jungtukas ir, o yra frazės sudedamoji dalis: וְנָפַלְתִּי כִּמְעַט „aš beveik nukritau”,הֱיוֹת וְ  „nes , kadangi”.

Bet – אֲבָל; literatūrinėje kalboje taip pat אַךְ, בְּרַם, אוּלָם.

Arba - אוֹ; arba…arba אוֹאוֹ; arba-arba שֶׁ־ אוֹשֶׁ־ אוֹ: אַלֶיךָ בָּא שֶׁאֲנִי אוֹ אַלַי בָּא שֶׁאַתָּה אוֹ „Arba tu ateisi pas mane, arba aš pas tave “.

Jeigu – אִם, jeigu tik אִלּוּ , לוּ; jeigu ne לוּלֵא, אִלּוּלֵא, אִלְמָלֵא.   

Argi הֲאִם, jei אִם: נֶכוֹן זֶה אִם יוֹדֵעַ אֵינֶנִּי „Nežinau, ar tai teisinga”.

Kad – כְּדֵי, בִּכְּדֵי, מְנַת עַל, בִּשְׁבִיל.

Nes – שֶׁכֵּן, כִּי.

Kadangi; todėl, kad – שְׁ־ מִפְּנֵי, שְׁ־ מִשׁוּם, שְׁ־ בִּגְלַל; וְ־ הֱיוֹת.

Kada – כַּאֲשֶׁר, כְּשֶׁ־, מִשֶׁ־ (po to kai).

Kad (jungtukas, prijungiantis šalutinį papildinį) שֶׁ־: שֶׁיָבוֹא אָמַר הוּא „Jis sakė, kad ateis“.

Jungtukas אֲשֶׁר, שֶׁ־ prijungia šalutinius sakinius (apibrėžiančiuosius ir kitus). אֲשֶׁר

הָאִישׁ שָׁם עוֹמֵר (שֶׁ־) „Žmogus, kuris ten stovi”.

הַסֵפֶר אֶת לוֹ נָתַתִּי שָׁאֲנִי הֵיֶלֶד „Berniukas, kuriam aš atidaviau knygą” (pažodžiui: „Berniukas, kad aš atidaviau jam knygą”).

(žr.sintaksė, sk.3.4.)

כַּזֶה דָּבָר יַעֲשֶׂה שֶׁהוֹא יִתָּכֵן לׁא „Negali būti , kad jis tai padarė”.

Taip pat – גַּם, כֵּן גַּם: שָׁם הָיָה הוּא גַּם = כֵּן גַּם שֶׁם הָיָה הוּא  „Jis taip pat ten buvo”.

Ir…ir – גַּם...גַּם .

Kaip…, taip ir – ...הֵן...הֵן.

Kaip – שֶׁ־ כְּמוֹ, שֶׁ־ כְּפִי, שֶׁ־ כְּשֶׁם.

Kadangi – שֶׁ־ מֵאֲחַר.

Tegu שֶׁ־: מָחָר אֵלַי שֶׁיָבוֹא  „Tegu jis ateina pas mane rytoj”.

Kuo…, tuo – כֵּן...שֶׁ־ כְּכָל: אוֹתִי מַפְלִיא הוּא יוֹתֵר כֵּן אוֹתוֹ מַכִּיר אֲנִי שֶׁיוֹתֵר כְּכָל „Kuo daugiau aš jį pažįstu, tuo labiau jis mane stebina”.

                         


2.8 DALELYTĖS


„Yra” יֵשׁ , „nėra” אַיִן, אֵין.

Abi šios dalelytės dažnai vartojamos su su 3 asmens priesagomis:

vyr.g., vns. יֶשְׁנוֹ, אֵינֶנּוּ; mot.g., vns. יֶשְׁנָה, אֵינֶנָּה;

vyr.g., vns. יֶשְׁנָם, אֵינָם; mot.g., vns. יֶשְׁנָן, אֵינָן.

Be to, dalelytė עֵין (literatūrinėje kalboje) nurodo įvardžiuotino tarinio bei esamojo laiko veiksmažodžio neigimą: אָחִי הוּא אֵין =  אָחִי אֵינֶנּוֹ הוּא „Jis ne mano brolis”; יוֹדֵעַ אֵינְךָ „Tu nežinai”.

Taigi, dalelytė אֵין yra asmenuojama: אֵינִי  אֵינֶנִּי aš ne, אֵינֵךְ, אֵינוֹ = אֵינֶנּוּ, אֵינָּה =  אֵינֶנָּה, אֵינֶנּוּ  אֵינְכֶם, אֵינְכֶן, אֵינָם, אֵינָן.

Dalelytės  הִנֵּה „štai“, הֲרֵי „juk“ taip pat gali prijungti įvardžiuotines priesagas, kai yra vartojamos, kaip asmeniniai įvardžiai (dokumentų ir oficialių laiškų kalboje):

לְהוֹדִיעֲךָ שָׂמֵחַ (אֲנִי הִנֵּה =) הִנְּנִי Džiaugiuosi, galėdamas jums pranešti; מֻזְמָן הִנְּךָ Jūs pakviesti.

אֲפִילוּ, אַף – „netgi“; כֵּן „taip“ (kartais הֵן); לֹא „ne“ (labiausiai vartojamas neiginys); אַל – „ne“ (draudimas: תַעֲשֶׂה אַל „nedaryk“; כֵּן לַעֲשׂוֹת לוֹ אַל jam negalima taip daryti; פֵחַד אַל  „nebijokite“), טֶרֶם – „dar ne; anksčiau nei“ (tik literatūrinėje kalboje), כְּבָר „jau“, הַאִם, הֲ־ (lit., rašomas kartu su sekančiu žodžiu) – bendras klausimas: לְךָ הֲיָדוּעַ „Ar jums žinoma?“

Retais atvejais, tik literatūrinėje kalboje naudojamos neigimo   dalelytės בַּל ir פֶּן: יַעֲבֹר בַּל תְּנַאי „neginčijama sąlyga“; אוֹתִי יִרְאֶה פֶּן פָּחַדְתִי „bijojau, kad tik jis manęs nepamatytų“.    

Kaip priešdėliai, naudojamos dalelytės בִּלְתִּי „be“ ir אִי „ne־“: בִּלְתִּי־מִפְלַגְתִּי „nepartinis (be partijos)“; אִי־הַתְאָמָה „nesutapimas“.

Dalelytė נָא daugmaž atitinka lietuvių kalbos dalelytę nagi: סַפֵּר־נָא „nagi papasakok“.

נָא su bendratimi arba אָנָא su liepiamąja nuosaka išreiškia mandagų prašymą: נָא  לַעֲשׂוֹת, עֲשֵׂה אָנָא  „padarykite, prašau“ arba „prašymas padaryti“.