kryptis – Baal Sulamas (Baal Sulamo)
Vidinės toros studijų centras, vidinės Toros mokymo namai
  • לאחר שאנו יודעים היטב את מדת הטוב המקווה כצלמו ודמותו, עלינו להתבונן בדברים והאמצעים העומדים לרשותנו כדי להחיש את הטוב והאושר. בעה''ס, השלו בעולם Kai jau išsiaiškinome, kas yra visų laukiamas gerumas, reikia įsižiūrėti į mums realiai pasiekiamas priemones, kad pagreitinti šį „gerumą“ ir „laimę“. (Baal Sulamas „Taika Pasaulyje“)


IV. ŽODŽIŲ DARYBA



Kaip jau esame kalbėję (pradžioje skyriaus „Veiksmažodis“), ivrito žodis sudarytas iš šaknies, kuri turi tik priebalses ir įbasinimą.

Be to, žodis gali turėti priešdėlius ir priesagas.

Šaknis turi didžiausią prasminę reikšmę.

Formalūs elementai (t.y.sukuriantys konkrečią žodžio formą – įbalsinimas, priešdėliai, priesagos), sukonkretina tą bendrą reikšmę, paversdami abstrakčią šaknį į konkretų žodį – daiktavardį, būdvardį, veiksmažodį.

Pavyzdžiui, šaknis גדל perduoda bendrą reikšmę „didelio dydžio, didumo“.



Skirtingų įbalsinimų pagalba iš šios šaknies sudaromi žodžiai:
        גֹּדֶל „dydis“, גָּדוֹל „didelis“, גְּדֻלָּה „didybė“, גָּדַל „užaugo“, גִּדֵּל „užaugino“, הגְדִּיל „padidino“ ir t.t.

Įbalsinimo tipas kartu su priešdėliu ir priesaga ivrite vadinasi מִשְׁקָל.

Paprastai kiekvienas įbalsinimo tipas turi apibrėžtą prasminę reikšmę. Palyginkite, pvz.: גֹּדֶל „dydis“, אֹרֶךְ „ilgis“, עֹמֶק „gylis“, רֹחַב (a vietoje e – dėl gerklinės ח) „plotis“ – tipas 1o2e3.

Toli gražu ne visi žodžių tipai yra produktyvūs šiuolaikiniame ivrite.

Mes čia išnagrinėsime tik kai kuriuos labiausiai produktyvumu pasižyminčius tipus ir žodžių darybos priesagas (nereikia pamiršti, kad kiekvienoje taisyklėje galimos išimtys.

Žodis išoriškai gali priklausyti apibrėžtųjų tipui, o pagal prasmę – neturėti su apibrėžtumu nieko bendro).

1. Dalyvis labai dažnai vartojamas kaip daiktavardis su  veikėjo reikšme:

Veiksmažodžio rūšis קַל: סוֹפֵר „rašytojas, korespondentas“, רוֹעֶה „piemuo“, שׁוֹמֵר „sargas“, מוֹשֵׁל „valdytojas“, רוֹצֵחַ „žudikas“, שׁוֹטֵר „policininkas“, רוֹפֵא „gydytojas“.

Veiksmažodžio rūšis הִפְעִיל: מַדְרִיךְ „gidas, instruktorius“, מַגִּיהַּ „redaktorius, korektorius“ (nuo הִגִּיה - „atlikti korektūrą“), מוֹרֶה „mokytojas“ (nuo הוֹרֶה – dėstyti, duoti nurodymus“, šaknis ירו),  „lyderis, vadas“, מַנְהִיג skundikas“, מַלְשִׁין „kompozitorius“.


2. Tipas 1a22a3 (22 nurodo dagešą antrame šaknies priebalsyje) – profesija, įprastas užsiėmimas:

סִיפֶר „kirpėjas“, חַיָּט „siuvėjas“, חַיָּל „kareivis“, טַיָס „lakūnas“, רַגָּם „minosvaidininkas“,  כַּתָּב „korespondentas“, נֶהָג „vairuotojas“ (a pasikeičia į e dėl garso ה, kuris nepriima dagešo), תַּיָר „turistas“, דַּיָן „teisėjas“, דַּיָר „gyventojas“, גַּשָׁשׁ „pėdsekys“, חָרָט „tekintojas“, נַגָּר „dailidė, stalius“, שָׁעָן „laikrodininkas“.


3. Tipas mi12a3 (jei 1-as – gomurinis, tai ma1a2a3) – vietos reikšmė:

מִפְעָל „gamykla“, מִנְזָר „vienuolynas“, מִזְרָח „rytai“ (nuo זָרַח „tekėti, kilti“), מַעֲרָב „vakarai“, (עֶרֶב „vakaras, saulėlydis“), מִגְדָּל „bokštas“, מִגְרָשׁ „sklypas“.


4. Tipas mi12a3a arba ma1(a)2a3a – nedidelė vieta, dirbtuvės:

מִסְבָּסָה „skalbykla“, מֵסְפָּרָה „kirpykla“, מַעֲבָּדָה „laboratorija“, מִזְבָּלָה „sąvartynas“, מַחְצָבָה „akmens skaldykla“.


5. Tipas 1a22e3et – ligų pavadinimai: שַׁחֶפֶת „tuberkuliozė“, קַצֶּרֶת „astma“, חַזֶּרֶת „kiaulytė“, נַזֶּלֶת „sloga“, שַׁפַעַת (a vietoje e dėl gerklinės ע) „gripas“, חַצֶּבֶת „tymai“, אַדֶּמֶת „raudoniukė“.


6. Tipas 1o2e3 – abstrakčios sąvokos:

גֺּדֶל „dydis“, עֹמֶק „gylis“, אֹרֶךְ „ilgis“, רֹחַב „plotis“, יֹשֶׁר „sąžiningumas, tiesumas“,  חֹדֶשׁ pradinis: „atsinaujinimas (mėnulio)“, iš čia „mėnuo“, שֹבַעַ „sotumas“, חֹזֶק „patvarumas, tvirtumas“, אֹשֶׁר „laimė“, עֹשֶׁר „turtas“, עֹנִי „vargingumas, skurdas“.    

Šio tipo žodžiai gali reikšti ir pakankamai konkrečias sąvokas, pvz:

אֹכֶל „maistas“, אֹהֶל „palapinė“, כֹּתֶל „siena“, בֹּרֶג „sraigtas“.


7. Tipas 1a2i3 – būdvardžiai su „įmanomas, įveikiamas“ reikšme:

עָבִיר „praeinamas“, קָרִיא „skaitomas, prieinamas skaitymui“, שָׁבִיר „gležnas, trapus“, דָּלִיק „degantis, liepsnojantis“, עָמִיד „ištvermingas, atsparus“.


8. Priesaga ־וּת abstraktūs daiktavardžiai: עַבְדּוּ „vergija“, חֵרוּת „laisvė“, גַדְּלוּת  „didumas, didingumas“, קַטנוּת  „mažumas, smulkmeniškumas“, רְצִינוּת „rimtumas“,  מוּסָרֵיוּת „dorumas“, אֶפְשָׁרוּת „galimybė“, הֳגִינוּת „padorumas“, נְכוֹנוּת „teisingumas, pasirengimas“.

                     

9. Priesaga -an ־ָן veikėjas, žmogus, turintis tam tikrą savybę:

שַׂחְקָן „artistas, žaidėjas“, כַּדּוּרַגְלָן „futbolininkas“, בַּדְּרָן „konferansjė“ (nuo בִּדֵּר „linksminti“), תַּלְיָן „budelis“ (nuo תָּלָה „karti“), שַׁמְּרָן „konservatorius“, סַפְקָן „abejojantis“, זַלְלָן „rajūnas“ (nuo זָלַל „ryti“), נַדְבָן „dosnus, filantropas“, מִקְלְעָן „kulkosvaidininkas“.     

10. Ta pati priesaga -an (kartais -on) neretai sudaro daiktavardį su instrumento, ginklo reikšme:

פּוֹתְחָן „konservų atidarytuvas“, מַזְגָּן „kondicionierius“, טִיסָן „aviamodelis“, אֲוִירוֹן „lėktuvas“, דַּרְכּוֹן „pasas“ (reikmuo, būtinas kelyje“).

Ivrite vartojami taip pat pasiskolintos priesagos -izm, -ist (סוֹצִיאָלִיזְם , סוֹצִיאָלִיסְט), ir jos netgi kartais gali būti prijungiamos prie ivrito žodžių: pvz: שְׁמִינִיסְטְ gimnazijos „paskutinės (12-os) klasės mokinys“. Šnekamojoje kalboje vartojama slaviška priesaga -nik: קִיבּוּצְנִיק „kibucininkas, kibuco narys“, חֵרוּתנִיק „partijos Cherut narys“, נוּדְנִיק „įkyruolis, nuoboda“.

11. Tipas 12a32a3 (pečiau 12a32o3, 12a32u3) – mažybinė reikšmė, savybės susilpnėjimas (būdvardžiuose): כְּלַבְלַב „šunytis“, חֲתֲלְתּוּל „kačiukas“, זְנַבְנַב „uodegytė“, שְׁחַרְחַר „tamsrudis, juodukas“, קְטַנְטַן  „mažučiukas, mažytis“, יְרַקְרַק „žalsvas“.

12. Mažybinė reikšmė gali būti taip pat perduodama priesagų -on (mot.g. -onet), -it ir kartais iš rusų kalbos pasiskolinto -čik pagalba:

יַלְדּוֹן, mot.g. יַלְּדּוֹנָת „mažiukas, mažiukė“, קָטַנְצִ׳יק „visai mažytis“, סִפְרוֹן „brošiūra“,  גִּשְׁרוֹן „tiltelis“, גָּגוֹן „stoginė“ (גַּג „stogas“), יָדִית „rankena, rankenėlė“, כּוֹסִית „stikliukas“ (כּוֹס  „stiklinė“), מְכוֹנִית „automobilis“ (מְכוֹנָה  „mašina, mechanizmas“).

13. Neiginius ne-, be- ivrite atstovauja priešdėliai אִי־, בִּילְתִּי arba derinimo be prielinksnių konstrukcija su pirmu žodžiu חֹסֵר־ „nebuvimas, stoka“ (daiktavardžiams), חֲסְרֵי־ (dgs. חֲסְרֵי, mot.g. חֲסְרַת־, dgs. חֲסְרוֹת־) „netekęs“:

 אִי־וַדָּאוּת „nepasitikėjimas“, אִי־אֶפְשָׁר „neįmanoma“, אִי־יְצִיבוּת „nepastovumas, netvirtumas“, בִּלְתִּי־אֶפְשָׁרִי „neįmanomas“, חֲסַר־תַּקְדִּים „beprecedentis“, חֹסֶר־בְּהַירוּת „neaiškumas“.

14. Sudėtingų žodžių ivrite yra labai nedaug: קַרְנַף (nuo אף + קרן) „raganosis“, זַרְקוֹר „prožektorius“, מִגְדָּלוֹר „švyturys“, אַלְחוּט „bevielis ryšys“, אֵינְסוֹף „begalybė“ (iš čia אֵינְסוֹפִי „begalinis“).   

15. Ivrite labai paplitęs naujų veiksmažodžių sudarymas iš veiksmažodžių. Tuo metu veiksmažodžio priešdėlis arba priesaga virsta į šakninius veiksmažodžio priebalsius:

תְּרוּמָה „indėlis, paaukojimas“ (nuo šaknies רום), iš čia naujas veiksmažodis תָּרַם „paaukoti, padaryti indėlį“, דִּמְיוֹן „įsivaizdavimas“ (nuo šaknies דמי „rodytis, atrodyti“), iš čia דִּמְיֵן „įsivaizduoti“, מִסְפָּר „numeris“ מִסְפֵּר „numeruoti“, תַּרְגִיל „pratimas“ (nuo רגל: הֶרְגֵל „įprotis“) תִּרְגֵל „treniruotis, mankštintis“.

Veiksmažodžiai, sudaryti iš pasiskolintų žodžių טִלְפֵן (liter. טִלְּפֵּן) „skambinti telefonu“; קִטְלֵג „katalogizuoti“; טִרְפֵּד „torpeduoti“, טִלְגְרֵף „telegrafuoti“; הִתְפַּנְצֵ׳ר (šnek.) „nepavyko, žlugo reikalas“ nuo פַּנְצֶ׳ר (angl.puncture) „kliuvinys, kliūtis“, פְלִירְטֵט flirtet „flirtuoti“.

16. Senoviniame ivrite kai kuriuose veiksmažodžiuose buvo priešdėlis š:  שׁעְבֵּד „pavergti“, שִׁחְרֵר „išlaisvinti“.

Šiuolaikinėje kalboje šis priešdėlis tapo produktyvus. Jis veiksmažodžiams suteikia reikšmę „vėl, su-, at-“. Ir jis yra ne kaip atskiras priešdėlis, bet kaip šakninis priebalsis:

שִׁחְזֵר „atstatyti, rekonstruoti“; שִׁקֵּם (nuo קום) „atstatyti iš naujo, statyti ant kojų“; שִׁכְפֵּל (nuo כפל) „dauginti, dubliuoti“; שִׁכְתֵּב „perrašyti iš naujo“.

17. Ivrite paplitęs žodžių trumpinimas. Paprastai, jei sutrumpinamas vienas žodis, tai gale yra ženklas gereš ׳ : עמ׳ (skaitoma kaip עָמוּד) „puslapis“, וְכוּ׳ (skaitoma kaip וְכוּלֵ) ir t.t.

Jei trumpinamas išsireiškimas, susidedantis iš kelių žodžių, tai prieš paskutinę raidę yra dvigubas gereš ״ חו״ל = חוּץ־לָאָרֶץ užsienis”, אוּ״ם = מְאוּחָדוֹת אֻמּוֹת Jungtinės Tautos”.

Griežtų trumpinimo taisyklių nėra: iš žodžio gali likti iš viena, dvi ar net trys raidės. Neretai tas pats išsireiškimas arba pavadinimas turi keletą sutrumpinto rašymo variantų: ברה״מ = בריה״מ „Tarybų sąjunga“, רוה״מ = רה״מ = ראה״מ = הַמָּמְשָׁלָה ראֹשׁ „ministras pirmininkas“.

Kai kurie trumpiniai yra grynai grafiniai: žodžiai rašomi sutrumpintai, bet skaitomi pilnai (בריה״מ skaitoma המּוֹעֲצוֹת בְּרִית; רוה״מ skaitoma הַמֶּמְשָׁלָה ראֺשׁ).

Kiti skaitomi sutrumpintai:

1) arba pagal trumpinio raidžių pavadinimus (מ״פ, skaitoma mem-pey פְּלוּגָה מְפַקֵּד „būrio vadas“, ש״ב šin-bet הַבּטָּחוֹן שֵׁרוּתֵי „saugumo tarnyba“),

2) arba su a-a įbalsinimu: צה״ל (skaitoma צַהַל) לְיִשְׂרָאֵל הֲגַנָּה צְבָא „Izraelio Gynybinė Kariuomenė“, סַמַנְכַּל = כְּלָלִי מְנַהֵל סְגַן „generalinio direktoriaus pavaduotojas“, רַמַטְכַּל = הַכְּלָלִי הַמַּטֶּה ראֹשׁ „generalinio štabo viršininkas“. Jei trumpinyje yra raidė ו  arba  י, tai jos skaitomos kaip u arba i: אוּ״ם um Jungtinės Tautos”, חִי״ר = רַגְלִים חֵיל chir „pėstininkai“.

Tokie trumpiniai suprantami kaip įprasti žodžiai ir iš jų gali būti sudaromi nauji žodžiai: דּוּחַ arba דוֹ״ח = וְחֶשְׁבּוֹן דִין „ataskaita“, iš čia לְדַוֵחַ „atsiskaityti, daryti pranešimą“, דִוּוּחַ „pranešimas, ataskaita“.               


PRIEDAS


I. KAI KURIOS ARCHAJINĖS FORMOS

1. Senajame ivrite buvo ypatinga galūnė ־ָה, kuri buvo pridedama prie liepiamosios formos (tik vns. vyr.g.) arba prie būsimojo laiko 1-o asmens (vns. ir dgs.) ir kuri išreiškė raginimą, skatinimą veiksmui: לְכָה „eik gi“ (לֵךְ „eik“), נָשִׁירָה „nagi padainuokime“ (נָשִׁיר „dainuosime“). Šiuolaikiniame ivrite šios formos neretai sutinkamos poezijoje:  וְנִשְׂמְחָה נָגִילָה הָבָה „linksminkimės ir džiaukimės“.

Paprastai skatinimas veiksmui šnekamojoje kalboje išreiškimas žodžiu הָבָה arba בּוֹא (vns.), בּוֹאוּ (dgs.) „nagi“ („imkime ir padarykime ką nors“): כָּכָה נַעֲשֶׂה בּוֹאוּ „nagi padarykime taip“, לֵיָּם מָחָר נִסַּע בּוֹאוּ „imkime ir nuvažiuokime rytoj prie jūros“.


2. Senajame ivrite, kai žodis būdavo sakinio arba ritminės grupės gale, jame paprastai įvykdavo kai kurie balsių ir kirčių pokyčiai:

שָׁמָרוּ vietoje שָׁמְרוּ jie saugojo

שָׁמָרָה vietoje שָׁמְרָה ji saugojo

יִשְׁמֺרוּ vietoje יִשְׁמְרוּ jie išsaugos – taip visuose veiksmažodžiuose

כָּסֶף vietoje כֶּסֶף sidabras, pinigai.

Šiandien šios formos vartojamos tik atskiruose posakiuose: עָבָרוּ בַּשָּׁנִים „praeitais metais“ vietoje שֶּׁעָברוּ בַּשָּׁנִים; יִמְתָּקוּ גְּנוּבִים מַיִם „uždraustas vaisius saldus“ (paž. vogtas vanduo bus saldus“) vietoje יִמְתְּקוּ,  כָּסֶף אֵין חִנָּם „dykai, nemokamai“ vietoje כֶּסֶף.



II. NETAISYKLINGI VEIKSMAŽODŽIAI

1. Veiksmažodis חיה, לִחְיוֹת „gyventi“ būsimajame ir būtajame laike asmenuojamas kaip ראה, קנה (ל״ה variantas, t.y. paskutinis šaknies balsis ה). Vienok, vns. vyr.g. 3 asm. būtajame laike turi formą חַי, o ne חָיָה.

Esamajame laike: חַי, חַיָּה, חַיִּים, חַיּוֹת

Ypatinga forma יְחִי, תְּחִי, יִחְיוּ vartojama išreiškiant prasmę „tegyvuoja“.


2. Veiksmažodis אמר „pasakyti“ turi nemažai ypatumų būsimajame laike, liepiamojoje nuosakoje ir bendratyje.

Būsim.l: אֺמַר, תֹאמַר, תֹאמְרִי, יֹאמַר, תֹאמַר,  נֹאמַר, תֹאמְרוּ, יֹאמְרוּ; liepiamoji nuosaka: אֳמֹר, אִמְרִי, אִמְרוּ; bendratis לוֹמַר (ו vietoje א).

Sena bendraties forma לֵאמֹר vartojama literatūrinėje kalboje ir reiškia „ir būtent“  arba „pasakė tai ir tai“.

Šnekamojoje kalboje vietoje būsimojo laiko ir liepiamosios nuosakos veiksmažodžio אמר formos vartojamos veiksmažodžio לְהַגִּיד būsimojo laiko formos (jo bendratis vartojama taip pat kaip לוֹמַר, būtojo laiko forma הִגִּיד ir esamojo laiko forma מַגִּיד visiškai nebenaudojamos): אוֹמֵר אֲנִי „aš sakau“, אָמַרְתִּי „aš pasakiau“, bet אַגִּיד aš pasakysiu“, תַּגִיג „sakyk“, לוֹמַר קָשֶׁה = לְהַגִּיד קָשֶׁה „sunku pasakyti“.


3. Veiksmažodžio נגש derinimo be prielinksnių konstrukcijoje susimaišo skirtingos veiksmažodžių formos.

Būtajame ir esamajame laike jis asmenuojamas pagal  veiksmažodžio נִפְעַל  rūšį: נִגַּשְׁתִּי, נִגַּשְׁתָּ, נִגַּשְׁתְּ, נִגַּשׁ, נִגָּשׁ, נִגָּשָׁת, נִגָּשִׁים, נִגָּשׁוֹת.

Būsimajame laike jis asmenuojamas kaip veiksmažodis נסע pagrindinėje rūšyje (pirmas priebalsis iškrenta):  אֶגַּשׁ, תִּגַּשׁ, תִּגְּשִׁי, יִגַּשׁ, תִּגַּשׁ.

Liepiamoji nuosaka גַּשׁ, גְּשׁי, גְּשׁוּ.

Bendratis לָגֶשֶׁת.


4. Veiksmažodis פחד „bijoti“ vartojamas būtajame laike pagrindinėje rūšyje:  פָּחַדְתִּי, פָּחַדְתָּ, פָּחַדְתְּ, פָּחֲדָה.

Visos likusios formos – būsimasis laikas (אֲפַחֵד), esamasis (מְפַחֵד), bendratis (לְפַחֵד) priklauso veiksmažodžio rūšiai פִעֵל.


5. Veiksmažodis נָשַׁק „bučiuoti“ šnekamojoje kalboje vartojamas tik būtajame laike.

Vietoje likusių jo formų paprastai naudojamas išsireiškimas נְשִׁיקָה לָתֵת, pažodžiui „duoti bučinį“, kuris gali būti vartojamas bet kuriame laike ir bet kurioje formoje:  לָה נָתַן הוּא נְשִׁיקָה „jis pabučiavo ją“, נְשִׁיקָה לִי תְּנִי „pabučiuok mane“.



III. NETAISYKLINGOS DAIKTAVARDŽIŲ FORMOS

Šnekamajame ivrite galime išgirsti gramatiškai netaisyklingas žodžių formas. Ypač dažnai maišomos pagrindinė forma ir nismach forma daugiskaitos moteriškos giminės daiktavardžiuose:

חֶבְרוֹת „kompanijos“ vietoje חֲבְרוֹת (nismach חֶבְרוֹת), דַּרְגוֹת „kategorijos, pakopos“ vietoje דְּרָגוֹת (nismach דַּרְגוֹת), עֶמְדוֹת „postai, pozicijos“ vietoje עֲמָדוֹת (nismach עֶמְדוֹת).

Vyriškoje giminėje: הָעוֹלָם שְׁוָקֵי „pasaulinės rinkos“ vietoje הָעוֹלָם שׁוּקֵי (bet pagrindinė forma שׁוּק שְׁוָקִים turgūs, rinkos).

IV. SLENGO ĮTAKA ŠNEKAMAJAI KALBAI

Slengas gana ženkliai įtakoja šnekamąjį ivritą: iš slengo įsiskverbia tiek atskiri žodžiai, tiek ištisos frazės.

Tarp neliteratūriškų, slenginių žodžių ir frazių ivrite aiškiai išskiriami penki sluoksniai:

1. Paties ivrito žodžiai su pakitusia reikšme, pvz.:

סִידֵּר apmauti, apgauti (literatūriškai – išspręsti, sureguliuoti, sutvarkyti, išdėstyti),

הַרִים pavogti (literatūriškai – pakelti), 

דָּפַק apmauti, apkvailinti; miegoti su moterimi (grubiai) (literatūriškai – belsti),

אוֹתָה אָכַל įsivelti, pakliūti į bėdą (paž. – „suvalgė ją“),

קַדּחַת nė velnio (paž. – karštinė, maliarija): לְשָׁ אֶסַּע אֲנִי קַדּחַת nė velnio aš ten nevažiuosiu.


2. Arabiški žodžiai ir išsireiškimai:

חַבִּיבִּ (chabíbi)  brangusis, brangioji

מַבְּסוּט patenkintas

מַסְטוּל apkvaitęs nuo narkotikų

אַהְלַן (áhlan) labas!

כַּיפַק עַלָא (ala kéfak)  šaunu

בּאלַק דִיר  (dir bálak)  būk atsargus


3. Skoliniai iš idiš, tame tarpe ivrito žodžiai su idiš tarimu:

(álte záchen) זאכן אלטע seniena, šlamštas

(vílde cháje) חיה ווילדע laukinis, gyvulys (neigiama prasme, keiksmas)

(máme lošn)  לשון מאמע gimtoji kalba, idiš

(ídiše máme) מאמע יידישע „judėjiška mama“

(chúce máise) מעשה חוצה kitas reikalas, neturėti ryšio, neturėti nieko bendro

(švícer) שוויצר  pagyrūnas, iš čia veiksmažodis לְהַשְׁוִיץ „girti“.


4. Iš rusų kalbos pasiskolinta daug keiksmažodžių, bet be to taip pat ir šių:

בָּלָגָן betvarkė, balaganas

סָרָפָן sarafanas

צ׳וּפְצִ׳יק (čúbčik) daikčiukas, dalykėlis

חְַטוּרָה „chaltūra“, pašalinis uždarbis


5. Į ivritą įsiskverbė taip pat daug ir angliškų žodžių, kai kurie iš jų įgijo žargono atspalvį:

הַי sveiks! (rus.priviet“)

אוֹ־קַיי okey, gerai – sutikimas

ג׳וֹבּ darbas

פֵיר (fer)  (mot.g. פֵירִית) sąžiningas, padorus

פַּנְצֶ׳ר nesklandumas, sutrikimas, plano pažeidimas, iš čia veiksm. הִתְפַנְצֵ׳ר sulūžo, sutriko (planas), buvo pažeistas.