• הא לחמא עניא די אכלו אבהתנא בארעא דמצרים. כל דכפין ייתי ויכול, כל דצריך ייתי ויפסח. השתא הכא, לשנה הבאה בארעא דישראל. השתא עבדי, לשנה הבאה בני חורין. הגדה של פסח Štai vargo duona, kurią valgė mano tėvai Egipto žemėje. Kiekvienas norintis gali ateiti ir valgyti, kiekvienas norintis atlikti Pesachą (Peršokimą), gali ateiti ir atlikti. Šiandien – čia, rytoj – Izraelio žemėje. Šiandien – vergai, rytoj – laisvi. (Pesacho Hagada)
• !חג פסח כשר ושמח Linksmo ir košerinio Pesacho!

Praktinė Halacha (Įstatymai) 

Kaip nustatomas judėjų švenčių laikas?

I.M.Lav

Mėnesio pašventinimas

Senovėje naujo mėnesio pradžia buvo nustatoma išgirdus dviejų liudininkų, mačiusių jauną mėnulį, parodymus.

Žmonės ateidavo į Sanhedriną Jeruzalėje ir papasakodavo, kur ir kada jį matė ir tada Toros išminčiai paskelbdavo naujo mėnesio pradžią – kartais praėjus 29, kartais 30 dienų po prieš tai buvusios jaunaties. 

Esmė tame, kad mėnulio mėnuo yra lygus 29 dienoms, 12 valandų ir 793/1080 valandos, tai yra apytiksliai 29 su puse dienų.

Tačiau todėl, kad negalima paskirti jaunaties viduryje paros, judėjų mėnuo būna arba 29-ties dienų („nepilnas“) arba 30-ties dienų ir tuo pačiu vienas mėnuo užpildo trūkstamą kitame mėnesyje. 

Jei liudininkai neateidavo praėjus 29 dienoms nuo praeito mėnesio pradžios, Sanhedrinas pats nustatydavo jaunatį 30-tą dieną – todėl, kad judėjų kalendorius neleidžia, kad mėnesyje būtų daugiau nei 30 dienų.  

Kai tik Sanhedrinas „pašventindavo mėnesį“, tai yra paskirdavo jaunaties dieną, į visas vietas, kur gyveno judėjai, buvo išsiuntinėjami pasiuntiniai, pranešantys apie Toros išminčių sprendimą.

Nuo šios dienos buvo skaičiuojamos visos to mėnesio datos – tame tarpe ir švenčių datos.

Kodėl Roš-Ašana visada dvi dienos? Kodėl už Izraelio šalies ribų kiekviena šventė švenčiama dvi dienas iš eilės?

Jeigu pasiuntiniai iš Jeruzalės nespėdavo laiku nusigauti į kokias nors atokias vietas, ten darydavo taip: tos šventės, apie kurias pasakyta Toroje, buvo švenčiamos dvi dienas iš eilės, kadangi buvo abejonė, ar praeitas mėnuo buvo „pilnas“ ar „nepilnas“.

Šitas paprotys išliko ir iki šių dienų – už Izraelio šalies ribų kiekviena šių švenčių švenčiama dvi dienas iš eilės.

Tik Jom-Kipuras – išimtis, kadangi žmogui sunku laikytis pasninko 50 valandų iš eilės. 

Tačiau Roš-Ašana ir Izraelyje švenčiama dvi dienas, nežiūrint į tai, kad Tora nurodo tik vieną „šofaro pūtimo dieną“ – 1 tišrei.

Akivaizdu, kad Roš-Ašana – tai tišrei mėnesio roš-chodeš (jaunatis).

Izraelio žemėje ir netgi pačioje Jeruzalėje iš anksto nėra žinoma, ar pasirodys jaunatis 29 ar 30-tą dieną po praeito – elulo – mėnesio pradžios.

Todėl jau baigiantis 29-tai dienai žmonės nustodavo dirbti ir laikydavosi šventės šventumo. 

Ir vieną kartą atsitiko taip, kad nei vienas liudininkas neatėjo pranešti apie tai, kad jau matė jaunatį.

Po to išaiškėjo, kad tais metais elulo mėnuo buvo „pilnas“ ir tik sekančią dieną turėjo būti Roš-Ašana. 

Tad tam, kad ateityje išvengti nesusipratimų, Toros išminčiai nustatė, kad visoje Izraelio žemėje (tame tarpe ir Jeruzalėje – vietoje, kur buvo Sanhedrinas) Roš-Ašana visada turi būti švenčiama dvi dienas ir šis paprotys išliko iki šių dienų. 

Dabar jaunatis nėra nustatoma pagal liudininkų parodymus Sanhedrine, nes nebėra Sanhedrino.

Paskutinis jo vadovas, Hilel-anasi (dešimta karta po Hilelio-vyresniojo, buvusio Sanhedrino vadovu 330-365 m. e. metais), susirūpinęs tuo, kad dėl nepaliaujamų romiečių persekiojimų sunkiose sąlygose esantis pats Sanhedrino egzistavimas buvo „pakibęs ant klaustuko“, sudarė kalendorių, kuriuo naudojamasi ir iki dabar. 

Pagal šį kalendorių iš anksto yra žinoma, kurie mėnesiai bus „pilni“, o kurie – „nepilni“.

Vidutiniškai 6 mėnesiai yra „pilni“ ir 6 – „nepilni“, tačiau tam, kad subalansuoti skaičiavimą, chešvano mėnuo kartais būna „pilnas“, o kislevo mėnuo – „nepilnas“.  

Paprotys už Izraelio šalies ribų švęsti Roš-ašana dvi dienas vis dėl to išliko – pagal principą „protėvių papročius saugojame“.

Iš to matyti, kokią jėgą turi tradicija – ta gyvybinė energija, kuri užtikrina judėjų istorijos tęstinumą ir neišardomą kartų ryšį.

Beje, jei Izraelio šalies gyventojas išvyksta iš šalies švenčių metu, arba jei judėjas, gyvenantis kitoje šalyje, atvyksta į Izraelį, jis susiduria su problemomis, kylančiomis dėl papročių skirtumų. Tais atvejais reikia kreiptis į rabiną, kuris padėtų išsiaiškinti, kaip elgtis. 

Keliamieji metai

Kadangi, kaip buvo sakyta, judėjai skaičiuoja mėnesius pagal mėnulį, judėjų metuose yra 354 dienos, t.y. 11 dienų mažiau, nei saulės metuose, kuriuose yra 365 dienos.

Šiame fakte slypi judėjų švenčių nuoseklumo iškraipymo pavojus. 

Tokio metų ciklo nenormalumo pavyzdys – musulmonų kalendorius.

Jis sudarytas tik pagal mėnulio judėjimą ir visiškai ignoruoja saulės judėjimą, todėl jo datos persikelia iš žiemos į vasarą ir iš vasaros į žiemą. 

Vienok, Tora aiškiai sako apie tai, kad judėjų šventės tampriai susijusios su tam tikrais metų laikais ir atitinka tam tikrus gamtos ritmo periodus.

Pesachas – tai pavasario šventė, Šavuot – javapjūtės šventė, Sukot – derliaus nuėmimo šventė. 

Ir taip, jei pagrįsti kalendorių vien tik mėnulio judėjimu, tai kiekvienais metais Pesachas bus 11 saulės metų dienų anksčiau ir po trijų metų pralenkimas bus jau visu mėnesiu, o dar po kelių metų per Pesachą bus neįmanoma atnešti į Šventyklą „pirmųjų pjūties“ miežių, kaip yra prisakyta Toroje. 

Taip ir su kitomis šventėmis: per Šavuot pavyzdžiui, negalima bus atnešti į Šventyklą „dviejų duonų“ – kviečių „derliaus pirmuonių“, todėl, kad kviečiai tuo metu tiesiog bus nesubrendę...

Lyg numačiusi prie ko gali atvesti aklas vadovavimasis mėnulio kalendoriumi, Tora liepia: „Saugok pavasarinį mėnesį – ir atlik Pesachą Kūrėjui, tavo Dievui (Dvarim, 16).

Tai yra reikia sekti, kad mėnuo, kurį yra švenčiamas Pesachas, visada būtų pavasario mėnuo – mėnuo, kada prasideda miežių pjūties metas. 

Ką tai reiškia iš tikrųjų?

Tai reiškia, kad jei iškyla pavojus švęsti Pesachą anksčiau, nei dera, tais metais pridedamas 13 mėnuo – antras adaro mėnuo ir tada Pesachas švenčiamas tuo laiku, kaip priklauso. 

Daugelio metų bėgyje sprendimas pridėti 13-tą mėnesį buvo svarstomas Toros išminčių, peržiūrėjusių daugybę duomenų apie gamtos situaciją tais metais ir svarsčiusių klausimą, ar nėra būtinybės paskelbti keliamuosius metus.

Bet kai kalendorius Hilelio buvo sudarytas matematinių paskaičiavimų pagrindu ir nustatytas daugeliui šimtmečių į priekį, keliamųjų metų tvarka taip pat buvo nustatyta visam laikui.

Judėjų kalendoriaus metai sudaro 19-mečius ciklus ir 7 metai iš 19-kos metų ciklo – metai, sudaryti iš 13 mėnesių. Tai: 3-tieji, 6-tieji, 8-tieji, 11-tieji, 14-tieji, 17-tieji ir 19-tieji metai.