kryptis – Baal Sulamas (Baal Sulamo)
Vidinės toros studijų centras, vidinės Toros mokymo namai
  • לאחר שאנו יודעים היטב את מדת הטוב המקווה כצלמו ודמותו, עלינו להתבונן בדברים והאמצעים העומדים לרשותנו כדי להחיש את הטוב והאושר. בעה''ס, השלו בעולם Kai jau išsiaiškinome, kas yra visų laukiamas gerumas, reikia įsižiūrėti į mums realiai pasiekiamas priemones, kad pagreitinti šį „gerumą“ ir „laimę“. (Baal Sulamas „Taika Pasaulyje“)

Praktinė Halacha (Įstatymai) 

Roš-Chodeš

I.M.Lav

 
 
 

Uždaryti užduotį


Jaunaties diena, roš-chodeš, skiriasi nuo kitų dienų keturiais dalykais:


1. „Jaale ve javo“


Maldoje „Šmone-esre“ daromas intarpas, prasidedantis žodžiais Jaale ve javo („Tegul pakyla ir ateina...“).

Para prasideda su saulės laida, ir todėl „Jaale ve javo“ pirmą kartą skaitoma „Maariv“ maldos metu. 

Jei žmogus šį papildymą pamiršo pasakyti vakare „Maariv“ maldos metu, jis neprivalo kartoti „Šmone-esre“ dar kartą todėl, kad tais laikais, kai roš-chodeš buvo nustatomas remiantis liudininkų parodymais, „Maariv“ maldos metu dar nežinojo, ar kita diena bus roš-chodeš, nes juk Sanhedrinas nesirinkdavo naktimis.

Taip pat ir su „Birkat-amazon“ – jei pamirštama pasakyti „Jaale ve javo“, nereikia grįžti į pradžią.

Tačiau maldas „Mincha“ ir „Šacharit“ būtinai reikia kartoti dar kartą, jei pirmą kartą skaitant pamiršta paminėti „Jaale ve javo“.


2. „Halel“


Per roš-chodeš, „Šacharit“ metu, po „Šmone-esre“ maldos, pakartotos chazano, skaitomas sutrumpintas „Halelio“ variantas.

Šventose knygose rašoma, kad senovėje buvo laikomasi papročio pažymėti roš-chodeš taip, kaip pažymima šventė: buvo rengiamos prašmatnios vaišės, Toros žodžių klausomasi iš išminčiaus lūpų.

Todėl ir dabar ši diena yra pažymima – tuo, kad skaitomas „Halel“ , t.y. kelios dalys iš Tehilim, šlovinančios Kūrėją.

Reikia pastebėti, kad „Halel“ visada skaitomas stovint. 


3. Toros skaitymas


Roš-chodeš metu Toros skaitymui yra kviečiami keturi žmonės – vietoje trijų, kaip per šiokiadienius.

Ištrauka, kuri skaitoma per roš-chodeš (Bemidbar, 28), kalba apie aukojimus, atliekamus Šventykloje šią dieną: rytinis „tamid“, popietinis „tamid“ ir papildomas aukojimas „musaf“. 


4. Malda „Musaf“


Prieš maldos „Musaf“ pradžią reikia nusiimti „tfiliną“ tuo išreiškiamas šventinis šios maldos charakteris.

Kaip žinia, „tfilinas“ – tai Kūrėjo ir Izraelio vienybės ženklas, tačiau „Musafas“ – toks pats ženklas.

Todėl „Musaf“ maldos metu nėra būtinas papildomas ženklas.

Ši malda sudaryta iš septynių palaiminimų, kurių centrinis skirtas Izraelio tautai, kuriai Kūrėjas atvėrė naujo mėnesio nustatymo paslaptį – nuo to laiko, kai Kūrėjas atsivėrė Moše ir Aronui, nurodydamas jiems: „Šis mėnuo jums – pirmas iš metų mėnesių...“                                                                                      

Maldoje „Musaf“ yra prašoma Kūrėjo atnaujinti naują mėnesį laimei ir gerovei ir išsakoma 12 pageidavimų: „Mūsų Kūrėjau ir mūsų tėvų Kūrėjau! Atnaujink mums šitą mėnesį, kad jis atneštų mums gerumą ir palaiminimą, džiaugsmą ir linksmumą, išgelbėjimą ir paguodą, viską, ko reikia pragyvenimui, sėkmingą gyvenimą ir taiką, nuodėmių atleidimą ir dovanojimą už prasižengimus...“

O keliamaisiais metais, kurie sudaryti iš 13 mėnesių, pridedamas dar vienas, 13 palinkėjimas: „piktadarybių išpirkimas“.  

Kai roš-chodeš išpuola per Šabatą, imami du Toros rinkiniai. Iš pirmojo skaitoma įprasta Toros dalis, o antras skiriamas maftirui, kuris kviečiamas paskutinis.

Tuo atveju neskaitoma ta savaitinės dalies ištrauka, kurią paprastai skaito maftirui, bet iš antro Toros ritinio paskaitomi žodžiai apie Šventyklos aukojimus per roš-chodeš: „O jūsų mėnesių pradžioje atneškite Kūrėjui...“ (Bemidbar, 28). 

Ir „haftara“ šiuo atveju skiriasi nuo tos „haftaros“, kurią skaitytų, jei šis Šabatas nebūtų taip pat ir roš-chodeš.

Tai 66-as pranašo Ješaja knygos skyrius: „Taip pasakė Kūrėjas: dangus – Mano sostas“. Jis pasirinktas kaip „haftara“ pagrinde dėl pabaigos žodžių: „Ir bus: kiekvieną jaunatį, kiekvieną Šabatą ateis kiekvienas nusilenkti prieš Mane – pasakė Kūrėjas...“.

Jei roš-chodeš išpuola pirmą savaitės dieną, sekančią dieną po Šabato, tai ir šis faktas atsispindi „haftaroje“: vietoje tos „haftaros“, kuri būtų skaitoma įprastu atveju, dabar skaitoma I Šmuelio knygos 20-o skyriaus dalis.

Ši „haftara“ vadinama „Rytoj jaunatis“ – pagal jos pirmus žodžius: „Ir pasakė jam Jonatanas: rytoj – jaunatis“. 

Roš-chodeš, sutapęs su Šabatu, taip pat iššaukia tam tikrus pakeitimus ir maldos „Musaf“ tekste, kadangi dabar joje be šabatinių aukojimų reikia paminėti ir naujo mėnesio pradžios aukojimus.

Todėl vietoje vidurinio palaiminimo, prasidedančio žodžiais „Tu nustatei Šabatą“, sakomas kitas: „Tu sukūrei Savo pasaulį laikų pradžioje“, o vietoje pabaigos „pašventinantis Šabatą“, sako: „Palaimintas Tu, Kūrėjau, pašventinantis Šabatą ir Izraelį, ir jaunaties dienas!“.

Žodžiai eina chronologiška tvarka: pirma Kūrėjas pašventino Šabatą – pasaulio sukūrimo metu, kol dar Izraelio tauta neegzistavo, po to buvo sukurta tauta, ir tik po to, davęs jai Torą, Kūrėjas nustatė jaunaties dienų tvarką ir pašventino jas.

Tebūna ši diena šventės diena ir tuo pačiu – praėjusio mėnesio rezultatų susumavimas ir pasiruošimas naujam mėnesiui.

Išminčiai sudarė specialią maldą roš-chodeš išvakarėms ir pavadino ją „Mažasis Jom-Kipuras“.

Šios maldos turinys – meldimas atleisti visus nusižengimus, padarytus praėjusį mėnesį, pasimokymas iš klaidų ir gerų sprendimų naujo mėnesio išvakarėse priėmimas.