„Kiekvienas, kuris naudojasi šiuo pasauliu be palaiminimo - tarytum apiplėšinėja Kūrėją ir visą Izraelį“ (Brachot, 35). Judaizmas atmeta asketizmą ir draudžia pasninkauti, jeigu nėra būtinybės ir sako apie Toros priedermes: „Ir gyvenk jomis“.
Be to, kad reikia rituališkai apiplauti rankas iš karto po prabudimo iš miego, reikia apiplauti rankas taip pat kiekvieną kartą, kai pradedamas valgymas (trapeza), kurio metu bus valgoma duona.
Prieš gaunant kokią nors naudą ar malonumą iš šio pasaulio, privalu pasakyti palaiminimą. Apie tai tiesiogiai pasakyta Toroje: „Ir valgysi, ir pasisotinsi, ir palaiminsi Kūrėją, tavo Dievą, už puikią šalį, kurią Jis tau davė“.
Jei trys ar daugiau žmonių valgė drauge – tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje – jie privalo atlikti taip vadinamą „zimuną“. Užuomina į „zimuną“ yra paskutinės Moše giesmės pradžioje (Dvarim, 32): „Kai Kūrėjo vardą pasakysiu – atiduokite pagarbą mūsų Kūrėjui!“
Išminčiai nurodo, kad ir už malonų kvapą reikia dėkoti Kūrėjui. Taip pat yra grupė palaiminimų, kurie sakomi tada, kai atsitinka nekasdieniški dalykai – džiaugsmingi arba, neduok dieve, liūdni. Mišnoje pasakyta: „Privalo žmogus už blogį laiminti taip pat, kaip jis laimina už gėrį“.