- הוּא (רבי טרפון) הָיָה אוֹמֵר: לֹא עָלֶיךָ הַמְּלָאכָה לִגְמוֹר, וְלֹא אַתָּה בֶן חוֹרִין לִבָּטֵל מִמֶּנָּה. אִם לָמַדְתָּ תוֹרָה הַרְבֵּה, נוֹתְנִים לָךְ שָׂכָר הַרְבֵּה. וְנֶאֱמָן הוּא בַּעַל מְלַאכְתְּךָ שֶׁיְּשַׁלֶּם לָךְ שְׂכַר פְּעֻלָּתָךְ. וְדַע, מַתַּן שְׂכָרָן שֶׁל צַדִּיקִים לֶעָתִיד לָבוֹא. אבות ב – טז Jis (rabis Tarfonas) sakydavo: Ne tau pabaigti darbą, tačiau tu negali jo (darbo) atsisakyti. Jeigu daug mokeisi Toros, tau bus duotas didelis užmokestis, ir ištikimas Darbdavys užmokės tau visą darbo užmokestį, tačiau žinok, kad teisuolių užmoketis „Ateityje, kuri ateis“. (Avot 2 – 16)
Praktinė Halacha (Įstatymai)
שביעית – שמיטה metai
I. M. Lav
Skaičius „septyni“ judėjų pasaulyje turi ypatingą reikšmę ir ryškiausiai atsiskleidžia septintoje savaitės dienoje ir septintais metais, jie dar vadinami „žmogaus Šabatas“ ir „žemės Šabatas“. Šviit ir šmita – šabatinių metų pavadinimai.
