• הָא לַחְמָא עַנְיָא דִּי אֲכָלוּ אַבְהָתָנָא בְּאַרְעָא דְמִצְרָיִם. כָּל דִּכְפִין יֵיתֵי וְיֵיכוֹל, כָּל דִּצְרִיךְ יֵיתֵי וְיִפְסַח. הָשַׁתָּא הָכָא לְשָׁנָה הַבָּאָה בְּאַרְעָא דְיִשְׂרָאֵל. הָשַׁתָּא עַבְדֵּי לְשָׁנָה הַבָּאָה בְּנֵי חוֹרִין. הגדה של פסח Tai yra vargo duona, kurią valgė manoTėvai Egipto žemėje. Kiekvienas alkanas, gali ateiti ir valgyti, kiekvienas norintis, gali ateiti ir padaryti „Pesachą“ („Peršokimą“). Šiandien – čia, kitais metais – Izraelio žemėje. Šiandien – vergai, kitais metais – laisvi. (Pesacho Agada).

Praktinė Halacha (Įstatymai) 

Štai prabunda žmogus anksti ryte...

I. M. Lav

Štai prabunda žmogus anksti ryte ir tarsi atveria naują savo gyvenimo lapą.

Prieš jį – daugybė galimybių,  tarytum atsivėrė naujas, pilnas nepatirtų dalykų pasaulis.

Jo siela po miego jam sugrąžinta atnaujinta, pilna jėgų ateinančiai dienai.

Ir žmogus jaučia būtinybę išreikšti dėkingumą savo Kūrėjui.

Todėl jis pradeda naują dieną maldos „Mode ani“ žodžiais: 

„Dėkoju Tau, Karaliau gyvas ir amžinas už tai, kad Tu, dėka Savo gailestingumo, grąžinai man mano sielą – didis mano tikėjimas Tavimi!“. 

Ši malda skirta tam, kad paliktų pėdsaką visai ateinančiai dienai – kad sąmonėje liktų tai, jog mes kiekvieną minutę, kiekvieną mūsų gyvenimo akimirką  esame prieš „Gyvojo ir Amžinojo Karaliaus“ veidą, kad mes – Jo ištikimi tarnai – privalome klausyti Jo ir vykdyti Jo įsakymus.

Ir kad tai įtakotų viską, ką mes darome dienos bėgyje. 

Pasakė pranašas Jeremija (Eicha, 3): „Kiekvieną rytą atnaujinamas [Tavo gailestingumas], didis mano tikėjimas Tavimi!“

Kitaip sakant, pats žmogaus atnaujinimo faktas kiekvieną rytą – tai mūsų tikėjimo Kūrėju sutvirtinimo faktorius, Kūrėjo, Kuris vakare paima mūsų sielą, kaip užstatą už mūsų skolos grąžinimą Jam, o ryte grąžina ją mums.

Šiuo požiūriu pranašo žodžiuose galime įžvelgti dar vieną prasminį niuansą: אֱמוּנָתֶךָ („tikėjimas Tavimi“) galima išversti ir kaip „Tavo ištikimybė“.

Tai reiškia „didelė Tavo ištikimybė“: nors visi mes Tavo skolininkai, Tu paimi kiekvieną vakarą mūsų sielas tik primindamas mums apie mūsų skolą, bet kiekvieną rytą tarytum atveri mums naują Savo pasitikėjimo kreditą: „Pažiūrėkime, žmogaus sūnau, kaip tu panaudosi Mano kreditą – kiek dvasinio peno tu įgysi už jį!..“ ...