kryptis – Baal Sulamas (Baal Sulamo)
Vidinės toros studijų centras, vidinės Toros mokymo namai
  • ובזה תבין. אם הירידה לצורך עליה היא. היא נחשבת עליה ולא ירידה, ובאמת הירידה עצמה, היא העליה, כי אותיות התפילה עצמם מתמלאים משפע, ובתפילה קצרה, יקצר השפע, כי יחסרו אותיות. בעל הסולם, פרי חכם, אגרות קודש Suprask, kad iš tikro pats „kritimas” yra „pakilimas”, nes maldos raidės pačios prisipildo „šviesos”, ir jei malda bus trumpa, sutrumpės ir sumažės „šviesa”, nes truks raidžių. (Baal Sulamas, „Pri Chacham“, „Šventi laiškai“)

Praktinė Halacha (Įstatymai) 

Aukojimai ir dešimtinės תרומות ומעשרות

I. M. Lav

 
 
 

Uždaryti užduotį

 




Į 24 „dovanų kohenui“ skaičių įeina: גדולה תרומה  (didysis aukojimas), מעשר תרומת (aukojimas nuo dešimtinės), žinomas taip pat pavadinimu מעשר מן מעשר (dešimtinė nuo dešimtinės).

Čia taip pat reikia priskirti ראשון מעשר (pirmoji dešimtinė), kurią atiduodavo levitams, שני מעשר (antroji dešimtinė), kurią atveždavo į Jeruzalę ir עני מעשר, kurią atiduodavo vargšams tais metais, kai nebuvo atskiriama antroji dešimtinė.

Izraelio šalyje laiko ciklą sudaro 7 metai.

Septinti metai vadinasi שמטה (atšaukimas, anuliavimas).

Tais metais žemė nėra dirbama ir neatskiriama Aukojimai ir dešimtinės.

Prieš tai einančių šešių metų bėgyje Aukojimai ir dešimtinės atskiriama sekančiu būdu: didysis aukojimas, pirmoji dešimtinė ir aukojimas nuo dešimtinės yra atskiriama visus šešis metus, antroji dešimtinė – tik 1, 2, 4 ir 5-ais metais, o dešimtinė vargšams – 3 ir 6-ais metais.

Didysis aukojimas neturi Toroje nustatytos normos, bet išminčiai nustatė: 1/40 derliaus dalis – tai „dosni akis“, 1/50 – vidutinis dydis, o 1/60 – „šykšti akis“.

Vadinasi, 2% derliaus yra vidutinė aukos norma.

Pagal Toros įstatymą, Aukojimus ir dešimtines privalu atskirti tik nuo varpinių augalų, nuo vyno (ir vynuogių sulčių) ir nuo alyvuogių aliejaus.

Tačiau išminčiai įpareigojo atskirti Aukojimus ir dešimtines nuo visko, kas auginama ir kas yra naudojama maistui – taip pat ir nuo daržovių, ir ne tik Izraelio šalyje, bet ir už jos ribų.

Ir taip, pirmiausiai atskiriamas Didysis aukojimas, kuris yra skirtas kohenui.

Tada atskiria dešimtinę nuo dešimtinės, vieną dešimtąją likusio derliaus dalį, kurią Tora prisako atiduoti levitui.

Jis savo ruožtu turi atiduoti aukojimą kohenui – tai yra tai, ką Tora vadina „dešimtine nuo dešimtinės“ (kas paaiškina pavadinimą didysis aukojimas – jis taip vadinasi skirtingai nuo aukojimo, kurį levitas turi atskirti nuo savo dešimtinės ir kuris sudaro 1/100 viso derliaus).

Abu aukojimus Tora vadina „šventenybėmis“ ir niekam negalima jų valgyti, išskyrus koheną ir jo namiškius, ir tai tik ritualiniame švarume.

Pašalinis žmogus, suvalgęs iš jo, yra baudžiamas mirtimi, atsiųsta iš Dangaus. 

Ir taip, po visų atskyrimų žemdirbiui liko 88% derliaus.

Nuo šios dalies dar atskiriama antroji dešimtinė, kurią reikia nuvežti į Izraelį ir suvalgyti ten ritualiniame švarume.

Tačiau, jei derlius labai didelis, o kelias į Jeruzalę labai ilgas, antrąją dešimtinę galima iškeisti į pinigus ir pridėjus trūkstamą sumą, atvežti ją į Jeruzalę, nupirkti už ją vaisių, vyno ir mėsos ir suvalgyti juos taip, kaip būtų valgoma antroji dešimtinė, nes taip pasakyta Toroje: „Ir pirk už šiuos pinigus viską, ko tik geidžia tavo širdis – jautienos ir avienos, vyną ir šecherį ir viską, ko geidžia tavo širdis“ (Dvarim, 14).

Kaip buvo pasakyta aukščiau, 3 ir 6-ais metais vietoje antrosios dešimtinės atskiriama dešimtinė vargšams, kurios niekur neveža, o atiduoda vargšams toje vietoje, kur gyvena.

 

Kaip atskiriami Aukojimai ir dešimtinės šiandien?


 Paskutiniai שמטה metai (Izraelio šalyje laiko ciklą sudaro 7 metai, septinti metai vadinasi שמטה atšaukimas, anuliavimas, tais metais žemė nėra dirbama ir neatskiriama Aukojimai ir dešimtinės) buvo 5747 (1986-1987), o artimiausi – 5775 (2014-2015).

Remiantis tuo, tampa aišku, kokiais metais atskiriamos vieni ar kiti Aukojimai ir dešimtinės.

Didelėse maisto pramonės įmonėse ir didmeninėje žemės ūkio produktų prekyboje reikiamu Aukojimų ir dešimtinių atskyrimu rūpinasi vietinis rabinatas.

Kas liečia žemdirbius, kurie parduoda savo produkciją ir pirkėjus, kurie ją perka ne iš centralizuotų prekybos tinklų, tai jie turi pasirūpinti Aukojimų ir dešimtinių atskyrimu patys.

Žemės ūkio produkcija, nuo kurios nebuvo atskirta Aukojimai ir dešimtinės, vadinama תבל ir jos valgyti negalima.

Produktai, apie kuriuos nėra tiksliai žinoma, ar nuo jų atskirta Aukojimai ir dešimtinės, vadinami dmai, nuo aramėjiško išsireiškimo da mai? – „kas tai?“ 

Nuo tokių produktų taip pat turi būti atskirta Aukojimai ir dešimtinės, tačiau palaiminimas tuo atveju nesakomas.

Aukojimus ir dešimtines atskiria derliaus šeimininkė.

Ir ta dalis, kuri tada tampa draudžiama maistui, sudaro truputį daugiau nei 1%.

Jei ji atskiriama nuo תבל, sakomas palaiminimas Palaimintas Tu... liepęs atskirti Aukojimus ir dešimtines”.

Tas „truputis“, kuris viršija 1% atskiriamoje derliaus dalyje – tai Didysis aukojimas.

Jį atskiriant, būtina nurodyti vietą, kurioje jis randasi, pvz.: „šiaurė“.

O pats 1% kartu su 9 tokiomis pačiomis dalimis, esančiomis ten (t.y. derliaus „šiaurėje“), viso 10% derliaus – tai Pirmoji dešimtinė.

Vadinasi, Pirmoji dešimtinė yra sudaryta iš dviejų dalių: vienos atskiros kartu su Didžiuoju aukojimu ir devynių, likusių bendroje derliaus masėje, bet atskirtų žodžiu.

Ta viena dalis - 10% nuo Pirmosios dešimtinės – dabar vadinama Aukojimas nuo dešimtinės.

Ji taip pat uždrausta maistui.

Bet likusios devynios Pirmosios dešimtinės dalys maistui yra leidžiamos.

Atskiriant Antrąją dešimtinę (1, 2, 4 ir 5-tais septynmečio metais) arba Dešimtinę vargšams (3 ir 6-tais metais) – jei atskiriama nuo תבל, pasakomas palaiminimas: „Palaimintas Tu... liepęs mums išpirkti Antrąją dešimtinę“.

Antroji dešimtinė praktiškai nėra atskiriama nuo pagrindinio derliaus, todėl kad ji vis tiek yra išperkama (juk jos negalima dabar nuvežti į Jeruzalę) – ji yra atskiriama tik žodžiu. 

 

Kaip išperka dešimtines?


 Pagal Toros įstatymą, išperkant Aukojimus ir dešimtines, šeimininkas turi pridėti prie tos sumos dar 1/5 jos dalį (20%).

Į kokią būtent pinigų sumą išperkama Antroji dešimtinė, Tora nenurodo.

Todėl mūsų dienomis, kai nėra galimybės suvalgyti Antrąją dešimtinę ritualiniame švarume, ji visa išperkama į vieną פרוטה (ankstesnis izraelitų piniginis vienetas; smulki pinigų suma, „centas“), į kurią įeina ir 20 procentų priedas.

3 ir 6-tais metais vietoje Antrosios dešimtinės, atskiriama Dešimtinė vargšams.

Jei derlius – תבל (Žemės ūkio produkcija, nuo kurios nebuvo atskirta Aukojimai ir dešimtinės), tai reikia ne tik atskirti Dešimtinę vargšams, bet ir atiduoti ją vargšams. 

 

Aukojimų ir dešimtinių atskyrimo tvarka


 Ir taip, nuo derliaus atskiriama truputį daugiau nei 1% ir jei tai תבל (Žemės ūkio produkcija, nuo kurios nebuvo atskirta Aukojimai ir dešimtinės) yra pasakomas anksčiau nurodytas palaiminimas.

Jei derlius תבל, tai išperkant Antrąją dešimtinę taip pat pasakomas palaiminimas, o po to sakoma: „Ši Antroji dešimtinė kartu su jos penktąja dalimi išpirkta į vieną פרוטה monetą, kurią aš paskyriau Antrosios dešimtinės išpirkimui“.

Jei yra abejonių, kuriems septynmečio metams priklauso derlius ir kokią iš dešimtinių reikia atskirti, tuomet priduriama: „O jei šis derlius iš Dešimtinės vargšams, tai viskas, ką aš pasakiau apie Antrąją dešimtinę, tegul bus skiriama  Dešimtinei vargšams“.

 

 ערלה Orla ir נטע רבעי neta revai


 Tora sako (Vajikra, 19): „Kai ateisite į žemę (kurią Kūrėjas duos jums) ir kai pasodinsite bet kokį vaismedį, tris metus nevalgykite jo vaisių – trys metai uždrausti jums, o ketvirtais metais jo vaisiai bus šventenybė Kūrėjo garbei. Penktais metais valgykite visus jo vaisius, kad padidinti jums jo derlių. Aš Kūrėjas, jūsų Dievas“.

Šis įstatymas – įstatymas apie ערלה – yra vykdomas ir Izraelyje, ir už jo ribų (tai „įstatymas, duotas Moše ant Sinajaus“).

Medžio vaisius pirmus tris jo gyvavimo metus draudžiama valgyti ir naudoti kokiems nors kitiems tikslams.

1 mėnesio tišrei diena – tai „sodinukų nauji metai“, o 15 švato diena „medžių nauji metai“ ir todėl nėra būtinybės kiekvieną kartą laukti tris metus su kalendoriniu tikslumu.

Visiškai įmanoma, kad draudimas tęsis tik pusantrų metų: jei medis pasodintas likus pusantro mėnesio iki Roš-hašana, tai pirmos 14 dienų, kurios reikalingos sodinuko įsišaknijimui ir sekantis mėnuo iki Roš-hašana, užskaitomi kaip visi pirmi metai, o po metų ir keturių su puse mėnesio, iki Tu-bišvat, yra užskaitomi kaip treti ערלה metai ir prasideda ketvirti metai, kai medis vadinasi נטע רבעי.

Šventyklos laikais tų metų derlių pristatydavo į Jeruzalę ir ten suvalgydavo ritualiniame švarume – kaip „šventenybę Kūrėjo garbei“.

Tačiau, Antrosios dešimtinės išpirkimo galimybė, apie kurią buvo kalbėta aukščiau, yra taikoma taip pat ir נטע רבעי derliui.

Todėl buvo galima atvežti į Jeruzalę pinigus, už kuriuos buvo išpirktas נטע רבעי derlius ir „pravalgyti“ juos ten tomis pačiomis sąlygomis.

 

Iš praeities – į dabartį


 Šiais laikais, kai žemdirbiai turi daug priemonių pagreitinti medžio augimą, būna, kad medis duoda derlių jau pirmaisiais trejais savo gyvavimo metais.

Todėl perkant pavyzdžiui vynuoges, persikus ir pan., reikia įsitikinti, ar jie nėra iš ערלה derliaus.

Jei tiksliai žinoma, kad vaisiai iš ketvirtų metų derliaus, tai išperkant  נטע רבעי pasakomas palaiminimas: „Palaimintas... prisakęs išpirkti ketvirtų metų vaisius“.

Tačiau jei tai nėra tiksliai žinoma, išperkama be palaiminimo.