[1] [2] [3] [4] [5] [6] [7] [8] [9] [10] [11] [12] [13] [14] [15] ... ... ... [611] [612] [613] [614] [615] > Atgal
Pirmiausiai turime suprasti, kad šis „asmeniškumas“ (ego), kurį apibrėžėme, kaip „norą gauti“, nors tai ir yra visa žmogus esybė, jis realiai negali egzistuoti nei vienos akimirkos.
Paprastai pakilimo metu žmogui atrodo, kad jis natūraliai yra tokioje būsenoje.
Todėl dvasinio darbo esmė visiškai anuliuoti savo esybę, yra visiškai priešinga žmogaus prigimčiai, tačiau tik taip galima tikėtis Kūrėjo „išgelbėjimo”.
Žinoma, kad neįmanoma teisingai įvertinti jokio dalyko, jei nėra žinoma šio dalyko svarba.
Netgi tokioje sunkioje situacijoje jis galvojo vien tik apie darbą Kūrėjui, ir jeigu jį kas ir jaudino, tai tik kaip dar padidinti tikėjimą.