[1] [2] [3] [4] [5] [6] [7] [8] [9] [10] [11] [12] [13] [14] [15] ... ... ... [874] [875] [876] [877] [878] > Atgal
„Kiekvienas, kuris neatlieka dvasiniame darbe praktinių veiksmų, nesupras mano straipsniuose nei vieno žodžio. Ir nepamatys juose jokio atnaujinimo“.
Paprastai pakilimo metu žmogui atrodo, kad jis natūraliai yra tokioje būsenoje.
Ir kai „Izraelio žmogus“ stiprina bei didina savo „vidinės“ pusės, t.y. „Izraelio aspekto“ savyje svarbumą, tada jis „Izrael“ aspektą iškelia virš išorinio, „pasaulio tautų“ aspekto.
Tačiau, kad žmogus galėtų pasiekti būseną, jog visas jo noras būtų tik „suteikti malonumą Kūrėjui”, reikia susikurti priemones tikėjimo į Kūrėjo didumą sustiprinimui. Taip, kad žmogui apsimokėtų anuliuotis prieš Kūrėją ir dirbti Jo naudai.
Žinoma, kad neįmanoma teisingai įvertinti jokio dalyko, jei nėra žinoma šio dalyko svarba.