[1] [2] [3] [4] [5] [6] [7] [8] [9] [10] [11] [12] [13] [14] [15] ... ... ... [876] [877] [878] [879] [880] > Atgal
„Ir buvo, po daugelio dienų mirė Egipto karalius. Ir dūsavo Izraelio sūnūs nuo darbo. Ir sušuko, ir pakilo jų riksmai iki Kūrėjo. Ir išgirdo Kūrėjas jų dejavimus“ (Šmot 2 – 23, 24).
„Kalbančioje” (žmogaus) pakopoje mes išskiriame keturis lygius, vienas aukščiau kito. Ir tai – „masės”, „turtingieji”, „herojai (veržlūs)” ir „išminčiai”.
Ankstesnieji išminčiai aiškindavo kiekvieną „atskirą atvejį“, tačiau aš viską pasirinkau bendro aiškinimo kelią. Ir tai mano nuomone, labiau tinkamas būdas niekada nesikeičiančius „dieviškus dalykus“ apvilkti „amžinų“ raidžių junginiais.
Todėl parašyta: בראשית „Pradžioje“, (ir tai – baimė), „sukūrė Kūrėjas dangų ir žemę“. Iš tikro tas žmogus, kuris prasižengia šiai priedermei, prasižengia visoms Toros priedermėms.
Nėra tokios nuodėmės, net Kūrėjo neigimas, kurie atsilaikytų prieš atgailą (tšuva, sugrįžimą), net jei „tšuva“ yra padaroma mirties valandą.