[1] [2] [3] [4] [5] [6] [7] [8] [9] [10] [11] [12] [13] [14] [15] ... ... ... [875] [876] [877] [878] [879] > Atgal
Iš tikro dar galima sukritikuoti mano žodžius, juk iki šiol parodžiau, kad reikia dirbti žmogaus gerovei.
„Laidavimo“ (atsakomybės) idėją gerai paaiškino tana (išminčius, mokytojas) midraše Vajikra Raba.
Zoharas tęsia: „Ir vadina save Kūrėjas vardais: El, Elokim, Šadai, Cevaot, Eke tam, kad pažintų Kūrėją pagal kiekvieną savybę (midą), esančią jame“.
Tie, kurie eina šventumo keliu, savo rankų darbu nusipelno palaiminimo, kad „vaisiai subręstų laiku ir lapai nenuvystų“. O vaisiai šventume yra tai, kad nusipelnome Dieviškumo atvėrimo, kuris pasidaro, kaip stiprėjantis šaltinis, kuris niekada nesustoja, ir kyla pakopa po pakopos, kol nusipelno Kūrėjo atvėrimo.
Tačiau, pagal tai, kas paaiškinta išeina, kad iš mūsų yra atimta pasirinkimo laisvė (neduok dieve)?