Pirmyn < [1] [2] [3] [4] [5] ... ... ... [16] [17] [18] [19] [20] [21] [22] [23] [24] [25] ... ... ... [804] [805] [806] [807] [808] > Atgal
Pas didžiuosius išminčius, Kūrėjo žmones yra įprasta, kad tose vietose kur norima atverti kokį gilų dalyką, pradžioje sakoma: „Aš atveriu „sprindį“ ir užveriu du“.
Atsakymas į šią uždarą mįslę: מה טעם בחיינו(Ma taam bechajeinu) – „koks yra mano gyvenimo tikslas“? Parašyta: טעמו וראו כי טוב ה' (Taamu u reu ki tov Hašem) – „paragaukite ir pamatysite, koks yra nuostabus Kūrėjas“.
Pradžioje jaučiu didelį poreikį susprogdinti „geležinę sieną“, kuri iškilo tarp mūsų ir tarp kabalos išminties nuo Šventyklos sugriovimo iki mūsų dienų.
Dabar galime gerai suprasti tai, kas parašyta: „Ir sukūrė Kūrėjas (Elokim) žmogų iš žemės, ir įpūtė į jo veidą gyvybės sielą, ir tapo žmogus gyva dvasia“ (Berešit 2 – 7).
Šabatas – tai „priminimas apie Kūrimą“ ir kertinis monoteizmo akmuo. Visų savo darbų nutraukimu prieš Šabatą yra sekama Kūrėjo keliais: Jis po viso Savo šešių dienų pasaulio kūrimo septintą dieną „užbaigė visą Savo darbą, kurį padarė“. Antras Šabato pagrindas - tai faktas, kad Šabatas yra „prisiminimas apie išėjimą iš Egipto“.