Pirmyn < [1] [2] [3] [4] [5] ... ... ... [56] [57] [58] [59] [60] [61] [62] [63] [64] [65] ... ... ... [803] [804] [805] [806] [807] > Atgal
Kuomet kūnas pajunta pavojų savo egzistencijai, tai yra pavojų norui gauti malonumą ir pasitenkinimą, jis sukuria žmogui įsivaizdavimą, kad miršta.
Pradėjo (atidarė) rabi Šimonas ir tarė, apie ką parašyta: „Ir atsuko Chizkijahu veidą į sieną ir meldėsi Kūrėjui“( Ješajahu 38 – 2).
Iš priekio ir užpakalio apglėbei mane“ (Tehilim 139-5), reiškia Kūrėjo veido paslėpimą ir atvėrimą, nes juk iš tikro „Jo karalystė valdo viską“ (Tehilim 103-19).
Iš tikro dabar tinkamiausias laikas pasakyti: „Palaimintas, kuris padarė man stebuklą šioje vietoje“.
Kaip pasakė Baal Sulamas: „Nesvarbu ką žmogus gauna iš Kūrėjo, ar tai dalykas mažas ar didelis, svarbu kiek žmogus už tai dėkoja Kūrėjui.