Pirmyn < [1] [2] [3] [4] [5] ... ... ... [16] [17] [18] [19] [20] [21] [22] [23] [24] [25] ... ... ... [796] [797] [798] [799] [800] > Atgal
Tačiau pasaulyje Adam Kadmon taip nebuvo, t.y. visas kiekis, kuris išeidavo A‘‘K parcufų rošim (galvose), nusileisdavo ir į jų gufim (kūnus).
Šabatas tarp Roš-Ašana ir Jom-Kipur vadinasi Šabat šuva – pagal pirmąjį „haftaros“, kuri skaitoma šią dieną, žodį: „Sugrįžk, Izraeli, [Šuva, Israel...]“. Šis Šabatas taip pat vadinamas Šabat Tšuva - „Atgailos Šabatas“ – todėl, kad jis išpuola per Dešimt atgailos dienų.
Ir dėl šio būtinumo Tora buvo duota tik Izraelio tautai, t.y. tik Abrahamo, Icchako ir Jakovo palikuonims.
Talmude, traktate Roš-Ašana, sakoma, kad per Roš-Ašana danguje atverčiamos trys knygos. Į pirmąją įrašomi vardai teisuolių, kuriems dovanojamas gyvenimas ateinančiais metais, į antrąją – vardai nusidėjėlių, pasmerktų mirčiai, o į trečiąją įrašomi vardai „viduriniųjų“.
Parašyta Toroje: „Įstatymus Mano saugokite: gyvulio savo nesuleisk su skirtinga rūšimi, lauko savo neužsėk skirtingomis augalų rūšimis, drabužio, išausto iš skirtingų siūlų: vilnos ir lino, nevilkėk“ (Vajikra, 19).