Pirmyn < [1] [2] [3] [4] [5] ... ... ... [36] [37] [38] [39] [40] [41] [42] [43] [44] [45] ... ... ... [801] [802] [803] [804] [805] > Atgal
Išminčiai pasakė: „Argi Kūrėjui rūpi ar žmogus skerdžia gyvulius nuo sprando, ar nuo gerklės? Priedermės yra duotos tik tam, kad išgryninti jomis kūrinius (žmones)“ (Berešit Raba).
Ir pagal tai aišku, kad trys pirmieji parcufai Galgalta, A‘‘B ir Sag skaitosi tik kaip vienas pasaulis, t.y. pasaulis A‘‘K, kuris išėjo iš pirmo cimcumo.
Šabatas prasideda nuo šabatinių žvakių uždegimo momento. Šios priedermės įvykdymas priklauso namų šeimininkei. Žvakės uždegamos likus maždaug pusvalandžiui iki saulės laidos.
Dabar galime suprasti kūrimo galutinio tikslo, t.y. „ir susiliek su Juo“, tikrą prasmę.
Ne rafinuotas skonis ir ne logika yra kašruto įstatymų pagrindas, bet Kūrėjo valia, kurią privaloma vykdyti, nepaisant savo skonio ir momentinių norų. Kaip pasakyta: “Kūrėjo žodis – tyras“, ir duotas jis mums tik todėl, kad padarytų ir mus tyrais.