(Ištraukos)
Midraš Raba Rut klausia, parašyta:
„Neatstums Kūrėjas savo tautos, ir nepaliks savo palikimo“.
Taip pat parašyta:
„Neatstums Kūrėjas savo tautos dėl savo didžio Vardo“.
Pasakė rabi Šmuel bar Nachmani:
„Kartais Kūrėjas tai daro (neatstumia savo tautos) dėl to,
kad tai Jo palikimas, o kartais dėl savo didžio Vardo“.
Pasakė rabi Aibi:
„Kai Izraelis yra vertas neatstumia „dėl savo palikimo“,
kai ne vertas – „dėl savo didžio Vardo“.
Pasakė mokytojai (רבנן):
„Izraelio žemėje – „dėl savo palikimo“,
ne Izraelio žemėje – „dėl didžio Vardo“,
kaip parašyta: „Dėl Savęs, dėl Savęs padarysiu tai“.
Mums reikia suprasti Kūrėjo valdymą ir tikėti,
kad Jis valdo pasaulį savybe „geras ir darantis gėrį“,
nes pasaulio sukūrimo tikslas – padaryti gėrį kūrinijai.
Ir net, kai mes jaučiame kančias, kurias siunčia mums Kūrėjas (Apvaizda),
visada turime tikėti, kad bausmės, kurias gauname, kai nevykdome Jo valios,
tai ne Kūrėjo kerštas mums, bet tik ištaisymas.
Kai žmogus nesilaiko Toros, jis patiria kančias,
nes Tora buvo duota žmogaus labui,
t.y. tam, kad susikurti indus (norus) gėriui ir malonumui gauti.
Ir todėl, kai žmogus nesilaiko Toros, Kūrėjas siunčia jam kančias,
kaip aiškina Baal Sulamas (pagal Baal Šem Tovą):
Nuodėmė yra bausmė, o bausmė – ištaisymas.
Rambanas apie Kūrėjo vienybę sako:
Jis –Vienas (אחד),
Vieningas (יחיד),
ir Ypatingas (מיוחד).
Kai Kūrėjas apsijungia veikti viena jėga,
tada Jis yra vadinamas „Ypatingas“ (מיוחד).
Kai Jis pasidalina veikti daugeliu jėgų vieningam tikslui,
kiekvienoje dalyje Kūrėjas yra vadinamas „Vieningas“ (יחיד).
Kai Jis yra suprantamas, kaip visa vieninga realybė, tada Kūrjas yra vadinamas „Vienas“ (אחד ).
Tai reiškia, kad Kūrėjas apsijungia veikti viena jėga,
kad padarytų gerumą, ir Jo veiksmuose nėra kito tikslo.
Todėl, kai Kūrėjas veikia skirtingais veiksmais,
ir atrodo sąlygojantis gėrį ir blogį,
tada Jis vadinasi Vieningas (יחיד),
nes visuose veiksmuose siekia vieno tikslo – padaryti gėrį.
Iš tikro Jo visi veiksmai vieningi ir Jis skirtingais veiksmais nekeičia savo tikslo.
Tai reiškia, kad Kūrėjas yra absoliučioje vienovėje,
todėl Jis yra vadinamas Vienas (אחד),
nes rodo apie Jo esmę.
Matome, kad visas Kūrėjo valdymas yra tik „ištaisymas“.
Ir net, kai sunku tuo patikėt, mes tai turime priimti aspektu:
„tikėjimas išminčiais“ (אמונת חכמים).
Ir kai mūsų sąmonė negali suprasti Kūrėjo valdymo kelių,
mes turime tai priimti aspektu: „tikėjimas virš logikos“
(אמונה למעלה מהדעת).
Taip mes galime nusipelnyti gerumo ir malonumo,
t.y. remdamiesi ne savo protu, o „išminčių patarimais“.
Tik šiuo keliu (virš egoistinės logikos) mes galime nusipelnyti aiškaus suvokimo,
kad Kūrėjas valdo pasaulį savybe: „geras ir darantis gerumą“.
Iš tikro tada tikėjimas tampa, aiškiu suvokimu.
Turime tikėti, kad Kūrėjas valdo pasaulį aspektu „griežtas teisingumas“ – „Elokim“ Dievas (אלהים) vadinamu „haTeva“ Gamta (הטבע ).
Šių žodių „Elokim“ ir „haTeva“ gematrija yra vienoda.
Tai pat turime tikėti, kad Kūrėjas valdo pasaulį ir vardu „Hašem“ (Havaja הוי''ה ),
ir šis vardas turi gailestingumo savybę.
Paprastai pasaulyje netikima Kūrėjo vardu „Hašem“ (Havaja),
t.y. netikima Kūrėjo gailestingumu, ir tikima tik gamta.
Iš tikro visi tiki, kad pasaulyje egzistuoja tik gamtos dėsniai.
Net netikima kad Gamta „haTeva“ (הטבע) yra Kūrėjo vardas „Elokim“ אלהים,
ir sakoma kad, gamtoje visai nėra be jokio valdymo,
t.y. gamtoje valdo tik „atsitiktinumas“.
Todėl gamtoje nėra gailestingumo, nėra proto,
kad būtų galima paprašyti gailestingumo,
ir tai pat nėra galimybės pakeisti gamtos dėsnius.
Pasakojama Talmude:
Rabi Chanina ben Dosa pamatė Šabato vakarė savo nusiminusią dukrą ir paklausė:
Kas atsitiko.
Ji atsakė, kad suklydo ir į žvakidę pripylė vietoj aliejaus acto,
todėl dabar per Šabatą bus tamsu...
Pasakė jai tėvas, rabi Chanina ben Dosa:
„Kas pasakė aliejui – dek , pasakys ir actui – dek“.
Matome, kad tas, kuris tiki, kad gamta turi Šeimininką,
gali pakeisti gamtos dėsnius.
Todėl tie teisuoliai, kurie tiki, kad Gamta „haTeva“ (הטבע ),
yra Kūrėjo vardas „Elokim“, אלהים,
savo maldos Kūrėjui dėka gali pakeisti net gamtos dėsnius.
Iš tikro, kai net gydytojai nusivilia ir sako,
kad koks tai žmogus yra beviltiškas ligonis,
Kūrėjas teisuolių maldomis gali pakeisti net gamtos dėsnius.
Kaip parašyta Talmude:
„Jei net aštrus kalavijas bus įremtas į kaklą,
neturi žmogus prarasti tikėjimo Kūrėjo gailestingumu“.
Ir jei pagal „sveiką protą“ aišku, kad žmogus turi mirti, tikintis judėjas tiki,
jog Kūrėjas valdo realybę gailestingumo aspektu Hašem (Havaja הוי''ה),
ir gali išgelbėti.
Bet tie, kurie netiki Kūrėjo vardu Havaja,
o tiki tik gamta, neturi skųstis ir pykti,
nes gamtoje gailestingumo nėra tikrai.