• הָא לַחְמָא עַנְיָא דִּי אֲכָלוּ אַבְהָתָנָא בְּאַרְעָא דְמִצְרָיִם. כָּל דִּכְפִין יֵיתֵי וְיֵיכוֹל, כָּל דִּצְרִיךְ יֵיתֵי וְיִפְסַח. הָשַׁתָּא הָכָא לְשָׁנָה הַבָּאָה בְּאַרְעָא דְיִשְׂרָאֵל. הָשַׁתָּא עַבְדֵּי לְשָׁנָה הַבָּאָה בְּנֵי חוֹרִין. הגדה של פסח Tai yra vargo duona, kurią valgė manoTėvai Egipto žemėje. Kiekvienas alkanas, gali ateiti ir valgyti, kiekvienas norintis, gali ateiti ir padaryti „Pesachą“ („Peršokimą“). Šiandien – čia, kitais metais – Izraelio žemėje. Šiandien – vergai, kitais metais – laisvi. (Pesacho Agada).

זהר בית שלישי לא כתיב באורייתא 

Zohar „Trečioji Šventykla neaprašyta Toroje“

rabi Šimonas ben Jochajus

                                                    (Ištraukos)

Pasakė rabi Aba: prisiminiau vieną dalyką,
kurį girdėjau iš šventojo šviesulio, (rabi Šimono),
pagal rabi Elazaro (rabi Šimono sūnaus) pasakojimą.
Vieną dieną atėjo filosofas, pasaulio tautų išminčius ir paklausė rabi Šimoną:
„Senoli, senoli turiu tau tris klausimus.

Pirmas.
Jūs judėjai sakote, kad bus jums pastatyta Trečia Šventykla,
tačiau juk gali būti pastatytos tik dvi:
Pirma ir Antra Šventyklos,
o apie Trečią Šventyklą nėra parašyta Toroje.
Tai ką buvo galima jums pastatyti,
jau buvo pastatyta ir daugiau jau nebus pastatyta niekada.
Juk apie Antrą Šventyklą parašyta:
„Didesnė bus šios Šventyklos garbė, paskutinės nei pirmosios“ (Chagai 2).

Antras.
Jūs sakote, kad jūs artimesni Pasaulio Karaliui (Kūrėjui) labiau,
nei kitos tautos.
Bet juk tas, kas yra arčiausiai Karaliaus,
visada yra džiaugsme,
visada be bėdų, be baimių ir be kančių.
Tačiau jūs, judėjai, visada randatės bėdose, kančiose, ir liūdesyje,
daugiau, nei kitos tautos.
Tuo tarpu mus, kitas tautas, neištinka tokios bėdos ir tokios kančios bei liūdesys.
Todėl mes esame artimesni Aukščiausiam Karaliui,
o jūs – tolimesni Jam.
Todėl jus ir ištinka visos bėdos, kančios, gedulas bei liūdesys,
tai ko nėra mumyse.

Trečias.
Ir dar aš turiu vieną klausimą.
Jūs nevalgote nekošerinio,
t.y. neleistino, neteisingai paskersto, ar apsigimusio, gyvulinio maisto,
kad būtumėte sveikesni.
Tačiau mes, pasaulio tautos, valgome viską,
ką tik norime, todėl mes esame stipresni ir sveikesni už jus.

Iš tikro jūs, nevalgydami ko norite,
esate neatsparūs ligoms, silpnesni ir paliegę labiau už kitas tautas.
Tai reiškia, kad jūs esate tauta,
kurios nekenčia Kūrėjas už visus šiuos dalykus.
Senoli, senoli nieko nesakyk man, neklausysiu tavęs, neįtikinsi manęs.

Pakėlė rabi Elazaras akis, pažvelgė į filosofą ir pavertė jį „kaulų krūva“.
Kai rabi Šimonas aprimo nuo pykčio, jis atsigręžė, pravirko ir tarė:
Mūsų, Kūrėjau, koks didis yra Tavo vardas visoje žemėje!
Kokia galinga Švento vardo, apimančio visą realybę, jėga!
Kokie nuostabūs yra Tavo Toros žodžiai,
nes nėra nei menkiausio dalyko,
kurio nerastum Toroje!
Iš tikro nėra nei menkiausio dalyko Toroje,
kuris neišėjo iš Kūrėjo lūpų!

Šiuos klausimus, kuriuos paklausė šis nusidėjėlis,
aš vieną dieną paklausiau Elijahu (pranašo ir angelo).
Jis atsakė, kad „Dangaus ješivoje (akademijoje)“ buvo šie klausimai pateikti Kūrėjui,
ir štai jų atsakymai.

Ar bus pastatyta Trečia Šventykla? Atsakymas į pirmą filosofo klausimą

Kai išėjo Izraelis iš Egipto, Kūrėjas norėjo juos padaryti čia žemėje,
kaip „šventus angelus“ viršuje,
taip pat norėjo pastatyti jiems Šventus Namus, kaip viršuje.
Iš tikro Kūrėjas norėjo nuleisti Izraelį iš „Dangaus aukštumų“,
ir pasodinti žemėje „šventu sodinuku“,
lygiai kaip aukštybėse.

Kaip parašyta Toroje:
„Atvesiu juos ir pasodinsiu savo palikimo kalne“( Šmot 15 – 17).
Kurioje vietoje pasodinti?
„Vietą savo buvimui pasidarei Kūrėjau“ (Šmot 15 – 17).
Toje vietoje,
kurią pats „pasidarei Kūrėjau“, o ne kas kitas.
Ir taip pat:
„Vietą savo buvimui pasidarei Kūrėjau“ (Šemot 15 – 17),
tai – Pirma Šventykla.
Ir toliau: „Šventovę Kūrėjui padarė Tavo rankos“,
tai – Antra Šventykla.
Abi Šventyklos – Kūrėjo rankų darbas.

Tačiau po to, kai Izraelio sūnūs supykdė Kūrėją dykumoje,
tada visi mirė.
Ir atvedė Kūrėjas jų sūnus į šventą žemę,
kur Šventykla jau buvo pastatyta žmogaus rankomis.
Todėl neišsilaikė, nes tai turėjo būti Kūrėjo rankų darbas.
Karalius Šlomo (Saliamonas) tai žinojo,
kad dėl to, jog tai žmogaus rankų darbas, jos neišsilaikys.
Todėl ir pasakė:
„Jei Kūrėjas nepastatys namo, bergždžios darbininkų pastangos“(Psalmės 127 – 1).
Tai reiškia, kad nėra „namui“, t.y. Šventyklai, egzistencijos.

Ezros dienomis dar Izraelis buvo nuodėmės įtakoje,
todėl turėjo statyti Antrą Šventyklą savo rankomis.
Iš tikro ši Šventykla taip pat negalėjo egzistuoti.
Išeina, iki šiol dar nebuvo Kūrėjo statinio pasaulyje,
ir tik apie ateitį parašyta:
„Kūrėjas stato Jeruzalę“ (Psalmės147 – 2).
Tai reiškia, kad pats Kūrėjas pastatys, o ne kas kitas.
Todėl mes laukiame šio statinio, t.y. dviejų Šventyklų,
o ne žmogaus rankų darbo,
kas iš tikro neturi teisės egzistuoti išvis.

Tai reiškia, kad Pirmą ir Antrą Šventyklą Kūrėjas nuleis iš „viršaus“ vienu metu.
Pirmoji Šventykla atitinka „biną“,
todėl ji bus „uždengta“,
o Antroji Šventykla atitinka „malchut“,
todėl ji bus „atverta“.
Iš tikro ši Antra Šventykla bus „atverta“,
kad parodyti visam pasauliui Kūrėjo veiksmus ir programą.

Tačiau Pirmoji Šventykla, kuri bus „uždengta“,
pakils į viršų virš atviros, „atidengtos“ Šventyklos.
Ir tada visas pasaulis pamatys „Šlovės debesis“,
supančius „atidengtą“ Šventyklą.
Taip pat tarp šių debesų bus galima pakilti iki „dangaus aukštybių“.
Būtent šito statinio mes laukiame,
nes iki šiol to dar nebuvo pasaulyje.

Iš tikro net Jeruzalės miestas nebus žmogaus rankų darbas,
kaip parašyta:
„Aš būsiu, sako Kūrėjas ugnine siena aplink (Zacharija 2 – 9).
Jei apie miestą taip parašyta,
tuo labiau tai liečia Šventyklą,
kuri yra Jo buveinė.
Šis Kūrėjo veiksmas turėjo būti parodytas iš pradžių,
kai tik išėjo Izraelis iš Egipto.
Tačiau jis buvo sustabdytas iki dienų pabaigos,
iki paskutinio išsivadavimo.

Kodėl Izraelis labiau kenčia už kitas tautas? Atsakymas į antrą filosofo klausimą

Mes, judėjai, iš tikrųjų esame artimesni Aukščiausiam Karaliui,
labiau nei kitos tautos.
Taip yra todėl, nes Izraelį padarė Kūrėjas viso pasaulio „širdimi“.
Izraelis tarp pasaulio tautų taip, kaip širdis tarp kitų kūno organų.
Kaip ir kiti kūno organai negalėtų egzistuoti be širdies,
netgi akimirką, taip ir kitos tautos negalėtų egzistuoti be Izraelio.
Taip pat ir Jeruzalė tarp kitų miestų, kaip širdis tarp kitų organų.
Todėl ji – pasaulio viduryje, kaip širdis kūne.
Izraelis funkcionuoja tarp kitų tautų, kaip širdis tarp kitų organų.
Širdis pažeidžiama ir silpna, bet ji – sąlyga viso kūno egzistencijai.
Taip ir kūnas nejaučia kančių, bėdų ir liūdesio,
kaip širdis, kuri atsako už viską.
Prie kitų organų nesiartina bėdos ir liūdesys,
nes jie nėra atsakingi už viso kūno funkcionavimą.
Kiti organai ne tokie artimi Karaliui,
t.y. protui ir išminčiai, esantiems galvoje, kaip širdis.
Kiti organai nutolę nuo jo,
t.y. nuo proto, ir visai apie jį nežino.
Tik Izraelis – pats artimiausias Šventam Karaliui...kitos tautos – tolimesnės.

Kodėl Izraelis nevalgo neleistino maisto, betgi yra silpni? Atsakymas į trečią filosofo klausimą

Paskutinis klausimas, kurį paklausė filosofas: Izraelis nevalgo nekošerinio (netinkamo) maisto,
kaip kitos tautos, todėl jie – silpnesni už kitas tautas.
Taip ir yra.
Kaip širdis, ji – silpna, pažeidžiama ir nenaudoja visokio maisto,
t.y. kraujo, o tik gryną ir išvalytą iš viso kito kraujo,
kurį naudoja žmogaus organizmas.
Širdis visus „nešvarumus“ atiduoda kitiems organams,
todėl kiti organai nesirenka švaraus kraujo,
o perdirba viską, būdami stiprūs ir atsparūs.
Kiti organai serga visomis ligomis, ko negali širdis,
nes ji atsakinga už visą organizmą,
ir ji – sąlyga normaliam organizmo darbui.
Ji švari ir sveika, apie tai parašyta:
„Mano nuotaka graži ir neturi defekto“(Šir aŠirim 4).

Atėjo mokiniai, pabučiavo rabi Šimono rankas ir pasakė:
jei būtume atėję į pasaulį tik išgirsti tai, užtenka mums.