• הָא לַחְמָא עַנְיָא דִּי אֲכָלוּ אַבְהָתָנָא בְּאַרְעָא דְמִצְרָיִם. כָּל דִּכְפִין יֵיתֵי וְיֵיכוֹל, כָּל דִּצְרִיךְ יֵיתֵי וְיִפְסַח. הָשַׁתָּא הָכָא לְשָׁנָה הַבָּאָה בְּאַרְעָא דְיִשְׂרָאֵל. הָשַׁתָּא עַבְדֵּי לְשָׁנָה הַבָּאָה בְּנֵי חוֹרִין. הגדה של פסח Tai yra vargo duona, kurią valgė manoTėvai Egipto žemėje. Kiekvienas alkanas, gali ateiti ir valgyti, kiekvienas norintis, gali ateiti ir padaryti „Pesachą“ („Peršokimą“). Šiandien – čia, kitais metais – Izraelio žemėje. Šiandien – vergai, kitais metais – laisvi. (Pesacho Agada).

פרי חכם אגרות קודש קל 

„Šventi laiškai“ psl. 130

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

                                             (Ištraukos)

Yra žinoma, kad Kūrėjas neatiduoda savo dukters prasčiokui, kaip pasakyta:
„Kiekvienas, išleidžiantis savo dukterį už prasčioko, lyg suriša ją ir padeda prieš liūtą” (Talmudas, Psachim).

Žinoma, kad žmona visada vadinasi vyro pavarde.
Jis – karalius;
Ji – karalienė;
Jis – išminčius;
Ji – išmintis;
Jis – protingas;
Ji – protas, kaip parašyta Tikunei Zohar.
Vadinasi prasčioko žmonos vardas – kvailė, nes jis – kvailys,

todėl kad nemoka išsaugoti karališką garbę.

Juk „blogio instinkto” buveinė širdyje, kurioje nėra Toros.
Žinoma, kad Tora ir išmintis išstumia pamažu blogio instinktą iš širdies.
Ir kadangi jis – „kvailys”, paruošta jam „kvailė” žmona, nes tai „klipat noga” (švytėjimas, analizė) sugundžiusi Chavą (Ievą).

Apie tai parašyta:
„Pyktis lindi kvailių širdyse” (Kohelet 7 – 9).
Iš čia matyti, kodėl neduodama prasčiokui Karaliaus duktė.
Kaip ir parašyta Toroje, jei iš tikro Šchemas troško Jakovo dukters (Berešit 34 – 6), jam reikėjo stengtis Toroje ir priedermėse, o ne dovanoti daug dovanų, kokia yra „pasaulietiška” nuomonė.
Iš tikro tada Šchemo troškimas Toroje būtų susitikęs jos – Dinos troškimą Toroje, ir abu būtų „susijungę”, o meilė būtų atsiradusi savaime, be pagalbos iš žmogaus pusės…