kryptis – Baal Sulamas (Baal Sulamo)
Vidinės toros studijų centras, vidinės Toros mokymo namai
  • ועתה לענין ג' המדות הנשארות, שהן: חסד, צדק, ושלום. שלכאורה, לא נבראו מתחילתם. בעה''ס, השלו בעולם Kitos, šalutinės savybės: gerumas, teisingumas ir taika atsirado pasaulyje tik „sustiprinti“ labai „silpną“ tiesos savybę. (Baal Sulamas „Taika Pasaulyje“)

החרות טו  

Laisvė

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

 
 
 

Uždaryti užduotį

 


                                                

                                                     

                                                          15.


          Dvi jėgos „nore gauti“: „pritraukianti jėga“ ir atstumianti jėga“


Taip pat reikia pažymėti, kad „nore gauti“ mes išskiriame dvi jėgas, vadinamas: „pritraukianti jėga“ ir „atstumianti jėga“.
Tai reiškia, kad kiekvienas „indas“ arba „kūnas“, kurį apibrėžėme, kaip „norą gauti“, vis dėlto yra apribotas „kiek jis gaus“, ar „kokią kokybę jis gaus“.
Iš tikro visa „kiekybė“ ir „kokybė“, esančios „indo“ ar „kūno“ išorėje, yra priešingos jo prigimčiai, todėl jis „atstumia“ jas.
Ir nors šią sąvoką – „norą gauti“, mes paprastai suprantame, kaip „pritraukiančią jėgą“, tačiau bet kokiu atveju čia būtinai „slypi“ ir „atstumiamoji jėga“.


                             Visuotinis ir vieningas visų pasaulių dėsnis


Ir nors kabalos išmintis visai nekalba apie mūsų „materialų pasaulį“, tačiau visuose pasauliuose galioja tas pats „vienas dėsnis“.
Paimkime bet kokią materialią mūsų pasaulio esybę iš aspekto negyvas (domen), augalinis (comeach), gyvulinis (chai), medaber (kalbantis) ir panagrinėkime jos „dvasinę“ ar „materialią“ esmę.
Jei norėsime išskirti kiekvienos esybės individualų aspektą, t.y. pamatyti kuo ji skiriasi nuo kitų, rasime, kad net mažiausia realybės dalele ar atomas yra ne daugiau, tik „noras gauti“.
Iš tikro tai yra kiekvienos „atsinaujinančios“ kūrinijos „asmeninė“ forma, apribojanti ją kiekybėje ir kokybėje.
Ir iš šio „noro gauti“ potencialo išplaukia „pritraukianti“ ir „atstumianti“ jėga.


Tačiau viskas, kas „išeina“ iš šių dviejų jėgų „rėmų“, skaitosi šviesos (šefa – gausybės) aspektas, išplaukiantis iš Kūrėjo esmės.
Todėl ši „gausybė“ (šefa) yra vienoda visiems kūriniams ir nėra jokio „atsinaujinimo“, priskiriamo kūriniams, nes ši „gausybė“ (šviesa) išeina iš aspekto „ješ mi ješ“.
Ir bendrai šios „gausybės“ negalima priskirti kokiai tai atskirai individualybei, o tik „bendrumui“, t.y. bendrai visoms kūrinijos dalims: didelėms ar mažoms.
Tai reiškia, kad kiekviena dalis gauna iš šios „gausybės“ savo „noro gauti“ ribose, ir šių ribų pagalba galima apibrėžti kiekvieną individą.


Taigi parodėme iš visiško „mokslinio“, ir net iš visiškai kraštutinio materialistinio aspekto,
kas yra kiekvienos individualybės „aš“ (ego).
Ir dabar mums jau nebereikia nagrinėti visų šių „šlubuojančių“ ir „paskanintų“ metafizika mokymų.
Todėl aišku, kad nėra jokio skirtumo ar ši „noro gauti“ jėga, tai materijos „vaisius“ ir išdava..., ar pati materija yra šios jėgos „vaisius“ ir išdava (rezultatas)
Juk išsiaiškinome, kad tik ši „noro gauti“ jėga yra „įdiegta“ kiekviename kūrinyje ir kiekviename atome.
Ir tik šios jėgos dydžiu kiekvienas kūrinys skiriasi vienas nuo kito.
Tai galioja, kaip viename atome, taip ir atomų „rinkinyje“, vadinamame „kūnu“.
Iš tikro visos kitos savybės, kurios yra „virš“ šio potencialo, nesiskaito atskiro kūrinio, ar kūrinių grupės individualiomis (egoistinėmis) savybėmis.
Ir tai yra bendras aspektas – „gausybė“ (šefa), ateinanti iš Palaiminto Kūrėjo, t.y. „bendras“ visų kūrinijos dalių dalykas, kuriame nėra atskirų, „individualių“ kūnų.


Dabar, išeinant iš „pirmojo faktoriaus“ (מצע), kuris yra vadinamas „pirmine materija“, ir kurioje visos ankstesnės individo tėvų ir tėvų, tėvų kartos paliko „informaciją“, išaiškėja „asmenybės laisvės“ aspektas.
Kaip jau sakėme, kad viskas, kas yra suprantama, kaip „individo“ sąvoka, tai tik „noro gauti“ pasireiškimai, „įdiegti“ jo individualybėje.


Todėl visi tie polinkiai, kuriuos individas paveldėjo iš tėvų ir tėvų tėvų, tai tik „noro gauti“ pasireiškimai, išplaukiantys iš jame esančios „pritraukiančios“, ar „atstumiančios“ jėgos.
Ir mūsų akyse tai pasireiškia polinkių į švaistūniškumą, šykštumą, linkimo į bendravimą, ar uždarumo pavidalais.
Iš tikro tai yra žmogaus „asmeniškumo“ (ego) aspektai, kurie visi „kovoja už savo būvį“.
Todėl, jei mes „sunaikiname“ kokį tai individo polinkį, mes skaitomės, kaip „išpjaunantys“ tikrą „organą“ iš žmogaus „esybės“ kūno.
Ir tai taip pat skaitosi, kaip tikra netektis visai kūrinijai, nes niekada ir niekur pasaulyje nebus tokio „egzemplioriaus“.


Taigi, remdamiesi gamtos dėsniais, gerai išaiškinome visas individo „laisves“, ir dabar pažiūrėsime, kaip juos galima įvykdyti veiksmu, nepažeidžiant etikos ir visuomenės normų.
Ir svarbiausia, pamatysime, kaip visa tai įvykdoma iš mūsų šventosios Toros pusės.