• הא לחמא עניא די אכלו אבהתנא בארעא דמצרים. כל דכפין ייתי ויכול, כל דצריך ייתי ויפסח. השתא הכא, לשנה הבאה בארעא דישראל. השתא עבדי, לשנה הבאה בני חורין. הגדה של פסח Štai vargo duona, kurią valgė mano tėvai Egipto žemėje. Kiekvienas norintis gali ateiti ir valgyti, kiekvienas norintis atlikti Pesachą (Peršokimą), gali ateiti ir atlikti. Šiandien – čia, rytoj – Izraelio žemėje. Šiandien – vergai, rytoj – laisvi. (Pesacho Hagada)
• !חג פסח כשר ושמח Linksmo ir košerinio Pesacho!

זהר צו בעובדא דלתתא אתער עובדא דלעילא 

Zohar „Su veiksmais apačioje susižadina veiksmai viršuje“

rabi Šimonas ben Jochajus

                                                       (Ištraukos)

Rabi Josi pradėjo, atvėrė ir pasakė, parašyta:
„Pasišvęskite ir būkite šventi“(Vajikra 20 – 7).
Tas, kas „išsityrina“ save „apačioje“,
jam duoda šventumą „viršuje“.
Tačiau tas, kas „sutepa“ save „apačioje“,
jį „sutepa“ ir „viršuje“.

Klausia.
Duoda „šventumą“ viršuje – gražu ir suprantama.
Tai reiškia, kad žmogų apima Kūrėjo šventumas.
Tačiau, kaip „sutepa“ žmogų, iš kokios „vietos“?
Jei sakysi iš „viršaus“,
tai argi „viršuje“ yra „nešvarumas“?

Rabi Chija atsakė:
Mokėmės, kad su veiksmais apačioje susižadina veiksmai viršuje.
Jei veiksmai „apačioje“ – „šventi“,
tada ir „viršuje“ susižadina „šventumas“,
išsilieja ant žmogaus, ir padaro jį „šventu“.
Tačiau, jei žmogus „sutepa“ save „apačioje“,
tada „viršuje“ susižadina „nešvarumo dvasia“ (רוח הטומאה – „ruach atuma“),
ir išsilieja ant žmogaus nešvarumai bei „sutepa“ jį.
Viskas priklauso nuo žmogaus veiksmų.

Nėra jokio gėrio ar blogio, šventumo ar nešvarumo,
kurie neturėtų savo esmės ir pradžios „viršuje“.
Todėl apatinių veiksmais susižadina veiksmai „viršuje“.
Iš tikro veiksmais „apačioje“ susižadina veiksmai „viršuje“,
t.y. atsitinka „nenumatyti“ įvykiai.
Ir lygiai tai pat:
Ką kalbame „apačioje“, susižadina „atsitiktiniai“ gandai ir nuomonės iš „viršaus“...