kryptis – Baal Sulamas (Baal Sulamo)
Vidinės toros studijų centras, vidinės Toros mokymo namai
  • „Įsilausyk, dangau, ką aš kalbėsiu, ir išgirsk, žeme, mano žodžius. Išsilies, kaip vanduo mano mokymas, kaip rasa mano žodžiai, kaip smulkus lietus ant žalumos, ir kaip liūtis ant žolės“ (Dvarim 32 – l, 2).

החרות יט  

Laisvė

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

 
 
 

Uždaryti užduotį

       


                                               

                                                                 19.


                     Dvasinio gyvenimo dėsnis: „Sekti paskui asmenybę“


Iš tikro dvasiniame gyvenime individas jau nėra įpareigotas sekti paskui visuomenės daugumą.
Tačiau atvirkščiai, čia yra „gamtos dėsnis“, kad dauguma turi „nusilenkti“ ir paklusti stipriai ir dvasingai asmenybei.
Visa tai paaiškinta straipsnyje „Taika“, kad Apvaizda „apglėbė“ ir „surišo“ mus dviem valdymo keliais, kad atvesti į savo tikslą.
Pirmas yra „kentėjimų kelias“, kuris sąlygoja mūsų vystymąsi be mūsų supratimo ir sutikimo.
Ir antras – tai „Toros bei išminties kelias“, kuris garantuoja mūsų sąmoningą vystymąsi, be jokios prievartos ir kentėjimų.


Ir aišku, kad kartoje labiausiai „išsivystę“ yra tik vienetai, todėl, kai dauguma ateina prie poreikio ir supratimo „išlaisvinti“ save nuo baisių kentėjimų, tada jie turi rinktis sąmoningą vystymosi kelią.
Tai reiškia, kad visi žmonės turi priimti „Toros kelią“, ir tada jie privalo „priversti“ save paklusti asmenybei, bei vykdyti jos įsakymus bei nurodymus.


Taigi aiškiai matome, kad dvasiniuose aspektuose daugumos privalumas ir teisė „apsiverčia“ į priešingą pusę, ir čia jau išeina dėsnis: „Sekti paskui asmenybę“,
t.y. paskui išsivysčiusią asmenybę.

Juk visiems yra aišku, kad išsivysčiusios ir protingos asmenybės visada sudaro visuomenės mažumą.
Todėl visas visuomenės pasisekimas ir dvasinė gerovė yra mažumos rankose.
Ir suprask gerai.


Taigi išeina, kad dauguma privalo visada su ypatingu atsargumu ir dėmesiu, bei „atvertomis akimis“ saugoti šių asmenybių nuomonę ir žiūrėti, kad ji nedingtų iš pasaulio.
Tai reiškia, kad visuomenė turi visiškai aiškiai suprasti, kad pati progresyviausia ir teisingiausia nuomonė niekada nebus pas „vyraujančią daugumą“.
Iš tikro pati pažangiausia ir tikriausia nuomonė visada randasi pas „silpnąją“ ir „mažąją“ visuomenės dalį, kuri visai „nekrenta į akis“.
Juk visa išmintis ir tikros vertybės visada į pasaulį ateina „mažais kiekiais“.
Todėl turime saugoti šių ypatingų asmenybių nuomonę, dėl „vyraujančios daugumos“ silpnumo suprasti ją ir įvertinti.