kryptis – Baal Sulamas (Baal Sulamo)
Vidinės toros studijų centras, vidinės Toros mokymo namai
  • ועתה לענין ג' המדות הנשארות, שהן: חסד, צדק, ושלום. שלכאורה, לא נבראו מתחילתם. בעה''ס, השלו בעולם Kitos, šalutinės savybės: gerumas, teisingumas ir taika atsirado pasaulyje tik „sustiprinti“ labai „silpną“ tiesos savybę. (Baal Sulamas „Taika Pasaulyje“)

החרות כב  

Laisvė

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

 
 
 

Uždaryti užduotį

   


                                                 


                                                                   22.


                Du aspektai: pirmas – „potenciale“, antras – „veiksme“


Pirmiausiai turime suprasti, kad šis „asmeniškumas“ (ego), kurį apibrėžėme, kaip „norą gauti“, nors tai ir yra visa žmogus esybė, jis realiai negali egzistuoti nei vienos akimirkos.
Iš tikro dalykas, kurį mes vadiname „potecialu (jėga)“, kol dar neatsivėrė veiksme, randasi tik mintyse, nes tik mintyse galime jį nustatyti.
Ir negali pasaulyje pasireikšti koks tai potencialas, kai jis nėra aktyvus ir veiksmingas.
Todėl realybėje potencialas egzistuoja tik tokiu dydžiu, kokiu jis „pasireiškia“ veiksme.
Taip, kaip negalima pasakyti apie kokį nors kūdikį, kad jis yra „stipruolis“, tuo metu, kai jis dar negali pakelti lengvo daikto.
Tačiau galime sakyti, kad šiame kūdykyje yra potenciali jėga, t.y. kai jis paaugs, tada pasireikš visa jo stiprybė.
Todėl mes sakome, kad visa stiprybė, kurią mes matome suaugusiame žmoguje, buvo „įjungta“ jo kūno organuose jau nuo mažumės.
Tačiau šis potencialas dar buvo „paslėptas“ ir nebuvo „atvertas“ veiksmu.


Ir iš tikro mintyse, kaip to reikalauja protas, buvo galima nustatyti ateityje atsiversiančias jėgas.
Tačiau realiai kūdikio kūne dar neegzistuoja ši stiprybė, nes visa tai pasimatys tik ateityje.
Lygiai taip pat yra ir apetitu, t.y. šis potencialas „pasirodo“ pas žmogų realiai, nors dėl sotumo virškinimo organai dar nėra pajėgūs valgyti.
Tai reiškia, kad net sotumo metu pas žmogų yra „apetito potencialas“, tačiau visa tai yra „paslėpta“ kūne, ir tik paskui, suvirškinus maistą, apetitas vėl „sugrįžta“ pas žmogų.


Taigi šis aspektas, t.y. potencialas, kuris dar nepasireiškė veiksmu, yra tik minčių – intelektualiniame lygyje, t.y. jame dar nėra „realios jėgos“.
Tai reiškia, kad „sotumo“ metu mes jaučiame, ir mums visiškai „aišku“, kad „apetitas“ dingo visiškai, ir „jokioje vietoje“ jo nesurasi, net „su žiburiu“...


Todėl negalima suprasti dalyko, kai jis yra tik potenciale, t.y. kai jis dar „ilsisi“ ir egzistuoja pats iš savęs.
Ir kai šis dalykas „pradeda veikti“, tada jis pradeda realiai egzistuoti, t.y. tada šis potencialas atsiveria.
Lygiai taip pat ir protiniame suvokime būtinai egzistuoja du dalykai: „objektas“ ir „veiksmas“.
Taigi matėme, kad apetitas yra „objektas“, o vaizduotėje atvaizduojamas valgomas dalykas
yra „veiksmas“.
Tačiau realiai šie abu dalykai eina kartu, nes negali būti, kad pas žmogų „atsivertų“ apetito potencialas, be to, kad smegenys neatvaizduotų „valgomo dalyko“.
Tai reiškia, kad tai yra dvi vieno dalyko pusės, t.y. apetito potencialas turi būtinai „apsirengti“ tame valgomame dalyke.
Ir surask gerai, kad ir „objektas“ (apetitas) ir „veiksmas“ (valgomas dalykas) išreiškia tą patį aspektą, ir niekada neatsiskiria.


Dabar galime suprasti, kad „noras gauti“, kurį mes pristatėme, kaip žmogaus „ego“, neegzistuoja pas žmogų konkrečioje formoje, t.y. „veiksme“, kai „valgis“.
Tai reiškia, kad šis „ego“ egzistuoja pas žmogų, tik kaip „objektas“ (apetitas).
Taigi šis potencialas vaizduotėje „apsirengia“ dalykais, kuriuos žmogus „nori gauti“.
Kaip iš pavyzdžio, „apetitas“ vaizduotėje „apsirengia“ valgomais dalykais.
Ir šią jėgą, t.y. „apetito“ potencialą, vaizduotėje apsirengusį valgomais dalykais, mes vadiname „troškimu“.
Taip ir mūsų atveju, bendras „noras gauti“, kuri yra žmogaus esmė ir esybė, atsiveria ir egzistuoja, tik „apsirengęs“ norimų įsigyti dalykų formoje.
Tik taip, ir ne kitaip, jis tampa „objektu“.
Ir šį veiksmą mes vadiname „gyvenimu“, t.y. „žmogaus gyvybingumu“.
Tai reiškia, kad „noro gauti“ potencialas „apsirengia“ ir veikia dalykuose, kuriuos mes norime įsigyti.
Taigi šios savybės atvėrimo dydis yra „gyvenimo dydis“, ir šį veiksmą mes vadiname „troškimu“.