kryptis – Baal Sulamas (Baal Sulamo)
Vidinės toros studijų centras, vidinės Toros mokymo namai
  • Ir išėjo Jakovas iš Beer Ševos, ir nuėjo į Charaną. Ir priėjo vietą, ir apsinakvojo ten, nes nusileido saulė, ir paėmė iš vietos akmenų, ir pasidėjo sau po galva, ir atsigulė toje vietoje. (Berešit 28 – 10, 11)
  • !שבת שלום
  • Šabat Šalom!

גילוי טפח וכיסוי טפחיים ב  

„Atverti sprindį ir užverti du“

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

 
 
 

Uždaryti užduotį




                                                               2.


                                           Antra dalis: „Neįmanoma”


Tai reiškia, kad dėl didelio dvasinių savybių subtilumo,
mūsų šnekamoji kalba nepajėgi išreikšti šiuos dalykus.
Todėl visi bandymai „aprengti“ dvasines kategorijas mūsų šnekamos kalbos žodžiais gali suklaidinti besimokantį, ir nukreipti jį nuo teisingo kelio.
Ir tai skaitosi labai didele nuodėme.
Iš tikro, norint atverti ką nors iš šių dalykų,
reikalingas „Leidimas iš Dangaus“.
Ir tai yra antra kabalos išminties paslėpimo priežastis.
Tačiau dar reikia paaiškinti šį „leidimą“.


                                           „Leidimas iš Dangaus“


Šis dalykas yra paaiškintas Ari knygoje „Rabi Šimono bar Jochajaus straipsnių vartai“ (Zohar, Mišpatim 100 psl.):
„Žinok, kad teisuolių sielos yra „supančios šviesos“ ir „vidinės šviesos“ aspektų.
Iš tikro „supančios šviesos“ aspekto sielose yra potencialas ir sugebėjimas kalbėti apie paslėptus dalykus ir Toros paslaptis, paslepiant ir „apvelkant“ juos taip,
kad suprastų tik tie, kas yra verti.
Rabi Šimono bar Jochajaus siela buvo iš „supančios šviesos“ aspekto,
todėl pas jį buvo potencialas ir galimybė „aprengti“ šiuos „uždarus“ dalykus ir paaiškinti juos.
Tai reiškia, kad kai jis sakydavo daugumai šiuos dalykus,
jį suprasdavo tik tie kurie buvo verti.
Todėl jam ir buvo duotas „leidimas“ parašyti knygą Zohar.
Tačiau šito „leidimo“ negavo jo mokytojai, ar ankstesni išminčiai „rišonim“,
gyvenę prieš jį, nors jie ir buvo aukštesnio lygio už rabi Šimoną bar Jochajų.


Tai reiškia, kad pas ankstesnius išminčius nebuvo potencialo ir galimybės „aprengti“ šias paslaptis į tinkamus žodžius, kaip tai sugebėjo rabi Šimonas.
Apie tai parašyta:
„Jochajaus sūnus moka paslėpti „kelius“.
Ir dabar suprask visą knygos Zohar, kurią parašė rabi Šimonas ber Jochajus, didumą,
nes ne kiekvienas protas gali suprasti jo žodžius“.


Todėl išeina, kad „išminties apie tiesą“ (kabalos išminties) paaiškinimas visai nepriklauso nuo išminčiaus kabalisto „didumo“ ar „mažumo“,
tačiau viskas priklauso nuo ypatingo jo „sielos švytėjimo“,
skirto šiam tikslui – atvėrimui.
Iš tikro šis „sielos švytėjimas“ ir yra „leidimas iš Dangaus“ atverti šią aukštutinę išmintį.
Ir aišku, kad tas, kuris nenusipelnė šio „leidimo“,
jam yra draudžiama aiškinti šią išmintį,
nes jis nesugebės „aprengti“ šiuos subtilius dalykus į tinkamus žodžius,
kad besimokantys „nesukluptų“ juose.
Todėl mes iki rabi Šimono bar Jochajaus knygos Zohar nerandame „išmintyje apie tiesą“ jokios knygos, kuri būtų išbaigta ir pilnai „sutvarkyta“.
Iš tikro visos ankstesnės šios išminties knygos nėra išbaigti „priežasties ir pasekmės“ kabalistiniai aiškinimai, bet tik „subtilios užuominos“.


Dar galima pridėti, kad iki rabi Šimono bar Jochajaus ir jo mokinių „Zoharo bendraautorių“ (baalei aZohar) nebuvo, kas suprastų Zoharą ir „Tikunim“, išskyrus „šventąjį Ari“.
Todėl visi Zoharo komentarai iki Ari, tai tik šios išminties užuominos,
įskaitant ir rabi Moše Kordovero raštus.


Taip pat ir apie patį Ari galima pasakyti tuos pačius dalykus,
kaip sakėme ir apie rabi Šimoną bar Jochajų.
Tai reiškia, kad ankstesniems už Ari išminčiams nebuvo duotas „leidimas iš Dangaus“ parašyti išsamius kabalos išminties komentarus.
Ir tik „šventajam Ari“ buvo leista „iš viršaus“.
Tačiau ir čia negalima išskirti Ari „didumo“ ar „mažumo“.
Todėl gali būti, jog ankstesni už Ari išminčiai buvo žymiai „iškilesni“ už jį patį,
tačiau šiems išminčiams nebuvo duotas „leidimas iš Dangaus“.
Ir dėl šios priežasties jie saugojosi ir nerašė išsamių kabalos išminties komentarų,
ir tik pasitenkindavo trumpomis užuominomis,
kurios net nėra „surištos“ viena su kita.


Tačiau nuo to tada, kai pasauliui „atsivėrė“ Ari raštai,
visi užsiimantys kabalos išmintimi,
„patraukė rankas“ nuo visų rabi Moše Kordovero knygų.
Taip pat ir nuo „pirmųjų“ (rišonim) bei gaonų, buvusių prieš Ari, raštų,
kas yra žinoma pas kabalistus.
Tai reiškia, kad visi kabalos išminčiai savo gyvenimo esybe „susiliejo“ tik su Ari raštais.
Ir todėl visi pagrindiniai kabalos išminties veikalai skaitosi:
Pirmiausia knyga Zohar ir Tikunim, ir paskui „šventojo Ari“ knygos.