kryptis – Baal Sulamas (Baal Sulamo)
Vidinės toros studijų centras, vidinės Toros mokymo namai
  • ותהר עוד ותלד בן ותאמר הפעם אודה את יהוה על כן קראה שמו יהודה ותעמד מלדת. בראשית כט' – לה Ir pastojo (Leja) vėl ir pagimdė sūnų, ir pasakė: „Dabar padėkosiu Kūrėjui“, todėl pavadino vardu „Jehuda“ (padėka) , ir nustojo gimdyti. (Berešit 29 – 35)

זהר הקדמת ספר הזהר פקודי אורייתא פקודא תניינא  

Zohar „Toros įsakymai. Antras“

rabi Šimonas bar Jochajus

 
 
 

Uždaryti užduotį

  


                                        

                                                            (Ištraukos)


                                                               Zohar


Antras įsakymas,
kuriame apsijungia baimės priedermės,
ir neatsiskiria niekada,
tai – Meilė.
Iš tikro žmogus turi mylėti savo Kūrėją absoliučia meile.
Kas tai absoliuti meilė?
Tai „Didžioji Meilė“ – אהבה רבה (ahava raba),
kaip parašyta (apie Abrahamą):
„Vaikščiok prieš Mane ir būk תמים (tamim) naiviai tobulas“ (Berešit 17 – 1),
t.y. tobulas meilėje.
Apie tai parašyta:
„Ir pasakė Kūrėjas, tebūnie šviesa“ (Berešit 1 – 3).
Tai absoliuti meilė, vadinama (ahava raba) „Didžioji Meilė“.
Iš čia priedermė, kad žmogus turi mylėti savo Kūrėją tinkamai.


                                                 Sulam          Jehuda Ašlagas


Yra meilė priklausanti nuo kokio dalyko (priežasties).
Tai reiškia, kad meilė ateina dėl didelio gerumo,
kurį suteikia žmogui Kūrėjas.
Todėl tada susilieja žmogus su Kūrėju visa širdimi ir siela.
Tačiau, nors žmogus ir yra pilnai susijungęs su Kūrėju,
vis tik tokia meilė skaitosi netobula.
Apie tai paaiškino išminčiai (Berešit raba), parašyta:
„Su Kūrėju vaikščiojo Noachas (Nojus)“ (Berešit 9 – 6).


Iš tikro Noachui reikėjo pagalbos iš Kūrėjo,
t.y. Noachas rėmėsi visu tuo gerumu, kurį gavo iš Kūrėjo.
Tačiau Abrahamui nereikėjo remtis į Kūrėjo pagalbą (į Kūrėjo gerumą).
Kaip parašyta:
„Vaikščiok prieš Mane ir būk תמים (tamim) naiviai tobulas“,
nes: „Vaikščiok prieš Mane“ reiškia be pagalbos.


Iš tikro „prieš Mane“, reiškia nežinant,
ar ateis Kūrėjas į pagalbą, ar ne.
Ir tai, kaip rašo Zohar yra „Didžioji Meilė אהבה רבה (ahava raba),
kaip ir parašyta:
„Vaikščiok prieš Mane ir būk תמים (tamim) naiviai tobulas“,
be jokios pagalbos iš Kūrėjo pusės.
Tai reiškia, kad Abrahamas buvo tobulas meilėje,
nežinodamas ar gaus ką iš Kūrėjo, ar ne.
Ir tai yra absoliuti meilė, susiliejimas su Kūrėju visa širdimi ir visa siela.


                                                             Zohar



Mokėmės.
Iš dviejų pusių pasireiškia meilė Kūrėjui.
Yra kas myli Kūrėją, nes turi turtus, ilgus metus,
aplink jį jo vaikai, jis valdo savo priešus,
jo keliai sutvarkyti, iš šio viso gerumo ir myli Kūrėją.
Tačiau, jei jam atsitinka nelaimė,
t.y. Kūrėjas pasuka „likimo ratą“ sunkiais teismais,
tada žmogus jau nekenčia Kūrėjo, ir nebemyli Jo visai.
Todėl meilė, turinti pagrindą (priežastį), nesiskaito meile.
(Iš tikro, jei meilė pagrįsta kokia tai priežastimi,
dingus priežasčiai, dingsta ir meilė).

Meilė, kuri vadinasi absoliuti,
tai meilė, esanti iš abiejų pusių,
t.y. jei yra meilė Kūrėjui ir teisme (kai atsitinka nelaimės),
ir taip pat pasisekime bei gerume.

Kaip mokėmės, žmogus turi mylėti Kūrėją net, kai Kūrėjas paima iš žmogaus sielą.
Tokia meilė yra tobula iš abiejų pusių (ir teismo ir gerumo).
Todėl šviesa, sukurta pirmą kūrimo dieną, išėjo ir paskui buvo paslėpta.
Ir kai buvo paslėpta, išėjo „sunkus teismas“.
Tada susijungė dvi pusės (teismas ir gerumas) kartu,
kad būtų tobulumas.
Todėl, jei tai tokia meilė, ji – tikra.


                                               Sulam                 Jehuda Ašlagas


Paaiškinimas.
Šviesa, buvo sukurta per šešias kūrimo dienas,
t.y. pasakymu „tebūnie šviesa“ (Berešit 1 – 3).
Paskui ši šviesa buvo paslėpta, kaip parašyta Zohare:
„Tebūnie šviesa šiame pasaulyje, ir buvo šviesa pasaulyje, kuris ateis“.
Tai reiškia, kad šviesa buvo paslėpta iš šio pasaulio,
ir atsiveria tik teisuoliams pasaulyje,kuris ateis.


Kodėl gi šviesa buvo paslėpta?
Nes su paslėpimu išėjo sunkus teismas į mūsų pasaulį.
(Tačiau, kam viso to reikėjo?)
Tam, kad to dėka susijungtų dvi meilės pusės į tobulumą.
Dabar yra „vieta“ (galimybė) dviejų meilės pusių susijungimui į vieną.
Taip pat dabar galima atverti meilės tobulumą,
t.y. net kai yra paimama iš žmogaus siela.
Tai reiškia, kad yra galimybė tobulai meilei.
Todėl, jei nebūtų paslėpta šviesa, nebūtų atsivėręs „sunkus teismas“,
ir tada teisuoliams trūktų „didžiosios meilės“ (ahava raba) אהבה רבה)
Tada teisuoliams niekada nebūtų galimybės jos atverti.



                                                       Zohar


...Pasakė rabi Elazaras, iš tikro baimės (priedermės) negalima užmiršti,
vykdant bet kokią priedermę, tuo labiau, vykdant meilės priedermę.
Baimės priedermė turi susijungti su meilės priederme.
Kaip ji susijungia?
Meilė – tai gerumas vienos pusės,
t.y. kai Kūrėjas duoda žmogui turtus ir gerumą, dienų ilgumą, vaikus ir maitinimą.
Ir iš kitos pusės būtina pačiam žmogui sužadinti baimę, ir bijoti kad neįkristų į nuodėmę,
kad Kūrėjas nepasuktų jam „likimo rato“ kita puse.


Apie tai parašyta:
„Palaimintas žmogus bijantis visada“ ( Mišlei 28 – 14),
nes taip „baimė“ yra visada įjungta į „meilę“.
Todėl reikia sužadinti baimę iš kitos, sunkaus teismo pusės,
t.y. jei žmogus mato, kad ateina sunkus teismas,
reikia sužadinti baimę.
Reikia bijoti Kūrėjo deramai ir nesukietinti širdies.
Apie tai parašyta:
„Sukietinantis širdį, įkris į blogį“ (Mišlei 28 – 14).
Vadinasi baimė turi būti iš dviejų pusių, iš gerumo,
bei meilės pusės, ir iš sunkaus teismo pusės, bei sujungti abi puses.
Todėl, jei baimė yra įjungta net į gerumo ir meilės pusę,
tada meilė yra tinkama ir tobula.