• הא לחמא עניא די אכלו אבהתנא בארעא דמצרים. כל דכפין ייתי ויכול, כל דצריך ייתי ויפסח. השתא הכא, לשנה הבאה בארעא דישראל. השתא עבדי, לשנה הבאה בני חורין. הגדה של פסח Štai vargo duona, kurią valgė mano tėvai Egipto žemėje. Kiekvienas norintis gali ateiti ir valgyti, kiekvienas norintis atlikti Pesachą (Peršokimą), gali ateiti ir atlikti. Šiandien – čia, rytoj – Izraelio žemėje. Šiandien – vergai, rytoj – laisvi. (Pesacho Hagada)
• !חג פסח כשר ושמח Linksmo ir košerinio Pesacho!
• !שבת שלום
• Šabat Šalom!

הסולם, פרקי חיים של המקובל האלוקי רבי יהודה לייב הלוי אשלג 

„Hasulam“, rabi Jehuda Ašlago (Baal Sulamo) biografija

ravas Abrahamas Mordechajus Gotlibas

Gyvenimas palaimintos išminties mokytojų iš Kalušino, Prusovo ir Belzo „šešėlyje“

Mūsų mokytojas Baal aSulamas kartu su admor iš Prusovo („admor“ - „mūsų mokytojas ir mūsų rabi“) vykdavo pas admor Isacharą Dov iš Belzo. Ir kartą pasakė, kad admor iš Belzo siela yra iš Acilut pasaulio (tai yra aukščiausias dvasinis pasaulis).

Per tuos metus rabi Ašlagas padarė ypač didelį progresą Kūrėjo darbe ir pakilo į labai aukštas dvasines pakopas. Ir visa tai pasiekė dėka milžiniško savęs anuliavimo prieš admor iš Prusovo ir admor iš Belzo.

1906 m. 7 švato mėnesio dieną jam gimė pirmagimis sūnus šventas kohenas rabi Baruch Šalom. Kai šis ūgtelėjo, pasiimdavo jį su savimi į visas keliones pas admor iš Prusovo ir admor iš Belzo. Ir ten nuo pat mažens gavo teisingą mokymą.

Pasakojo mūsų mokytojas rabi Baruch Šalom: kai mano tėvui ir mokytojui buvo 18 metų, jo mokytojas admor iš Prusovo pasiėmė jį sutikti Šabatą pas admor iš Belzo. Šabato vakarą, kai admor iš Belzo jau ruošėsi pradėti Kidušą, staiga pasirodė, jog trūksta vieno iš vaikų. Namiškiai puolė jo ieškoti, ir kai surado jį lauke, atvedė prie Šabato stalo. Admor iš Belzo griežtai išbarė vaiką už jo dingimą, ir vis dar tebepykdamas pakėlė taurę vyno ir pradėjo Kidušą.

Po Šabato vaišių admor iš Prusovo paklausė Baal aSulamo, kokia jo nuomonė apie admor iš Belzo Kidušą. Baal aSulamas apstulbęs atsakė: „Kaip galima daryti švento Šabato Kidušą be nusiteikimo ir pasiruošimo po tokio įvykio?“ Šventas admor iš Prusovo atsakė jam: „Admor iš Belzo yra tokio aukšto dvasinio lygio, kad niekas negali atitraukti jo nuo susijungimo su Kūrėju. Ir tai buvo tik mažas jo visiško susiliejimo su Kūrėju pavyzdys. Iš tiesų, net ir tada, kai nutikdavo kur kas rimtesni ir didesni įvykiai, admor iš Belzo nei per plauką neatsitraukdavo nuo susijungimo su Kūrėju“.

Ir pridūrė rabi Baruch Šalom: „Iš tikrųjų tą patį matėme ir pas mano tėvą ir mokytoją Baal aSulamą - jam nereikėjo jokio specialaus pasiruošimo mokymuisi ar maldai. Argi žmogui reikia pasiruošimo, kad kvėpuotų..?“

Taip pat ravas Azrielis Chaim Lemberger pasakojo, ką girdėjo iš rabi Davido Mincbergo: „Vieną Šabato vakarą rabi Davidas pasiliko pas Baal aSulamą ir po Kabalat Šabat (specialūs himnai Šabato sutikimui), kai Baal aSulamas pasiruošė daryti Kidušą, rabi Davidas pakilo namo. Kai jis nusileido laiptais žemyn, sutiko baisiai pasipiktinusį vieno iš rabi mokinių tėvą. Jis šaukė ant mokytojo, kad traukia jo brangiausią sūnų į „iškreiptą“ vidinės Toros ir kabalos kelią. Rabi Davidas sugrįžo į Baal aSulamo namus, norėdamas apginti mokytojo garbę. Tačiau jis pamatė, kad to visai nereikia, nes mokytojas pats atsakė tam žmogui ir netgi dvigubai stipriau. Ir iškart po to pradėjo Kidušą. Iš tiesų, tada kiekvienas matė ir jautė, kad jis buvo visiškame susiliejime su Kūrėju, ir nebuvo dalyko, kuris atskirtų jį nuo šio susijungimo“.