• הָא לַחְמָא עַנְיָא דִּי אֲכָלוּ אַבְהָתָנָא בְּאַרְעָא דְמִצְרָיִם. כָּל דִּכְפִין יֵיתֵי וְיֵיכוֹל, כָּל דִּצְרִיךְ יֵיתֵי וְיִפְסַח. הָשַׁתָּא הָכָא לְשָׁנָה הַבָּאָה בְּאַרְעָא דְיִשְׂרָאֵל. הָשַׁתָּא עַבְדֵּי לְשָׁנָה הַבָּאָה בְּנֵי חוֹרִין. הגדה של פסח Tai yra vargo duona, kurią valgė manoTėvai Egipto žemėje. Kiekvienas alkanas, gali ateiti ir valgyti, kiekvienas norintis, gali ateiti ir padaryti „Pesachą“ („Peršokimą“). Šiandien – čia, kitais metais – Izraelio žemėje. Šiandien – vergai, kitais metais – laisvi. (Pesacho Agada).

זהר הקדמת ספר הזהר פקודי אורייתא פקודא חדסר  

Zohar Toros Įsakymai. Vienuoliktas

rabi Šimonas bar Jochajus

                                                         (Ištraukos)

                                                            Zohar

Vienuoliktas įsakymas – atiduoti dešimtinę.
Čia yra du įsakymai:
vienas atiduoti pajamų dešimtinę,
o kitas atiduoti pirmuonis medžio vaisius.
Parašyta: „Štai daviau (נתתי הנה – hine natati) jums visą žolę, sėjančią sėklą, kuri ant visos žemės paviršiaus“(Berešit 1 – 29).
Čia parašyta: „Štai daviau“ – הנה נתתי.

Ir taip pat parašyta:
„Ir Levio sūnums štai daviau (הנה נתתי – hine natati) visą dešimtinę(מעשר – maaser) Izraelyje“(Vajikra 18 – 21).
Dar parašyta:
„Ir visa žemės dešimtinė ( מעשר maaser) iš žemės sėklų ir iš medžio vaisių – Kūrėjui“.

                                                Sulam         Jehuda Ašlagas

Iš tikro čia yra labai gilus dalykas,
nes „valgymo aspektas“ – tai šventų kibirkščių,
esančių klipot (netyrose jėgose) išaiškinimo paslaptis.
Valgymo dėka susijungia „šventos kibirkštys“,
esančios maiste su žmogaus siela – „mėsa“ su „mėsa“ (kūnas su kūnu),
o maisto atliekos išeina lauk.
Taip, kad per visą savo gyvenimą žmogus surenka visas „šventas kibirkštis“,
skirtas žmogaus sielos užpildymui, nes be jų sielai trūksta tobulumo.
Pasakyta Zohare, kad Pirmam Adamui nebuvo leista valgyti mėsos, kaip parašyta:
„Štai daviau jums visą žolę, sėjančią sėklą ...jums valgymui“ (Berešit 1 – 29).
Ir ne daugiau, t.y. viską, išskyrus mėsą.
Tačiau po „Pažinimo medžio“ nuodėmės,
žmogaus „kūnas“ jau „susitepė“ ir Noachui (Nojui) buvo pasakyta:
„Kaip žaliuojančią žolę daviau jums viską“( Berešit 9 – 3), t.y. netgi mėsą valgymui.

Pirmas Adamas buvo sukurtas dideliame tobulume ir jame buvo padaryta ir „išaiškinta“ visa reikalinga analizė „gyvuliame“ (חיים – chajim) sielos aspekte.
Apie tai parašyta:
„Ir sukūrė Kūrėjas iš žemės visus lauko gyvius ...
Ir kaip pavadins Adamas gyvą dvasią (נפש חיה – nefeš chaja) toks jų vardas“ (Berešit 2 – 19).
Tai reiškia, kad Adamas „pasiekė“ (suvokė) kiekvieno gyvio „vardą“ iš esmės,
nes tai jam tobulai buvo išaiškinta Kūrėjo (Tikunei Zohar).
Ir todėl Adamui nebuvo duoti valgyti gyvuliai,
t.y. valgymo dėka daryti analizę, nes jau buvo išanalizuoti paties Kūrėjo.
Ir tik dalys „negyvoji“ (דומם – domem ir „augalinė“ צומח – comeach) buvo neišanalizuotos.
Todėl Adamui buvo duotas analizei valgymo dėka tik „žemės derlius“.
Taip Adamas galėjo „surinkti“ visas trūkstamas jo sielos tobulumui šventąsias kibirkštis.
Tačiau po „Pažinimo medžio“ nuodėmės buvo sugadinta visa analizė,
ir sielos dalys „nukrito“ į klipot.
Tai reiškia, kad buvo sugadinta ir „gyvulinė“ sielos dalis,
kuriai dabar reikia naujos „analizės“.
Todėl Noachui ir visoms kartoms po jo buvo duoti valgyti ir išanalizuoti visi gyvuliai.

Pirmasis Adamas (žmogus) buvo sukurtas pagal Kūrėjo atvaizdą.
Ir kai jis gimė su šiuo „šventu aspektu“,
nusipelnė gerų darbų dėka „išanalizuoti“ ir pakelti „man“ (prašymą, maldą),
bei pasiekti sielos aspektą chaja.
Ir per Šabatą taip pat „pasiekti“ aspektą jechidą,
(nes aukštutinį švytėjimą prarado tik po Šabato).
Todėl Adamui buvo leista naudotis dešimtine ir pirmuonimis.
Tai reiškia, kad Adamas dešimtinės ir pirmuonių valgymo dėka sugebėjo išanalizuoti („šventas kibirkštis“) ir pakelti „man“ (maldą), kad nusipelnytų šviesų chaja ir jechida.
Tačiau po „Pažinimo medžio“ nuodėmės buvo „sugadinta“ visa analizė ir „blogio instinktas“ įsitvirtino „kūne“.
Todėl Adamui ir visoms kartoms po jo buvo uždraustos dešimtinės ir pirmuonys,
dėl pavojaus, kad mumyse esantis blogio instinktas nepakenktų aukštutiniam šventumui,
kuris yra dešimtinėse.
Ir mes privalome atiduoti dešimtines ir pirmuonis kohenams bei levitams ( vardan Toros garbės).
Todėl, kai mes vykdome šias dešimtinės ir pirmuonių priedermes (atiduodame levitamas ir kohenams), kaip yra mums prisakyta,
pas mus vis tik yra „jėgų“ pakelti „man“,
ir per Šabatą pritraukti šviesą chaja.
Taip kaip pirmas Adamas pritraukdavo šią šviesą,
valgydamas dešimtines ir pirmuonis.